Pasak Mariaus Dubnikovo, dabartinės ekonomikos tendencijos yra palankios tokiems Vyriausybės planams.
„Vyriausybės planai tikriausiai remiasi prielaida, kad ekonomikos augimas tęsis toliau ir jei ši prognozė pasitvirtins, jiems pavyks tai padaryti. Šešėlio valdymas teigiamo ekonominio ciklo metu turėtų pavykti“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Jo teigimu, didžiausią riziką Vyriausybės planams kelia galimas ekonomikos tendencijų pasikeitimas, tačiau kol kas neatrodo, kad tai būtų realu.
„Ženklų, kad ekonomikos augimo tendencijos galėtų keistis, nėra. Atvirkščiai, viskas juda į priekį, o ir trejų metų laikotarpis, kurį Vyriausybė numato permainos įgyvendinti, nėra labai ilgas. Tikėtina, kad Vyriausybės planus lydės sėkmė“, – tvirtino M.Dubnikovas.
Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį tvirtino, kad trečdalis reformoms finansuoti būtinų lėšų bus gauta iš geresnio mokesčių administravimo ir „šešėlio“ mažinimo. Anot jo, „šešėlį“ mažintų Vyriausybės siūlymas sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčius, Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinių technologijų plėtra, akcizais apmokestintų prekių rinkų priežiūra ir visuomenės pilietiškumo skatinimas.
Vyriausybė parengė struktūrines reformas, apimančias mokesčių, inovacijų, švietimo, sveikatos, pensijų reformas bei naujas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones.
Mokesčių srityje Vyriausybė žada didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.
Taip pat siūloma nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose norintis kaupti darbuotojas turės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Žadama nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti antrąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus.
Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.
