Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Marius Galdikas: „Tech“ tendencijos keičia finansinių paslaugų industrijos veidą

„Fintech“ sektorius negali skųstis pandeminiais metais, kai milijonai verslų ir gyventojų buvo paskatinti (arba priversti) didesnę savo finansinės veiklos dalį perkelti į elektroninę erdvę. Technologijos, elektroninių paslaugų plėtra bei su tuo susijusios rizikos šiemet keičia finansinių paslaugų industrijos veidą ir artimiausioje ateityje turės įtakos verslo planams bei pastumdys investicijų prioritetus.
Marius Galdikas
Marius Galdikas / Asmeninio archyvo nuotr.

Atviroji bankininkystė plečiasi, bet susiduria su iššūkiais

2018 m. pradžioje įsigaliojusi ES antroji mokėjimo paslaugų direktyva (PSD2) atvėrė prieigą prie mokėjimo paslaugų vartotojų duomenų finansinių paslaugų teikėjams ir trečiosioms šalims. Per keletą metų ji peržengė Europos sienas: Honkongas, Pietų Korėja, Australija, Singapūras, Japonija, Indija, Brazilija, JAV, JAE ir kitos šalys kuria savo atvirosios bankininkystės taisykles ir ekosistemas. Visuotinę integraciją sunkina tai, kad skirtingos valstybės ir finansinių paslaugų teikėjai reikalavimus traktuoja skirtingai, todėl pasitaiko, kad, pavyzdžiui, mokėjimą, inicijuotą per mokėjimo inicijavimo paslaugą (PIS, angl. Payment Initiation Service), mokėtojas gali atšaukti naudodamasis internetine bankininkyste arba kai inicijuojant mokėjimus lėšos mokėtojo sąskaitoje rezervuojamos nepatikrinus sąskaitos likučio. Skiriasi ir mokėjimo paslaugų teikėjų požiūris į mokėtojo duomenų apimtį, reikalingą inicijuojant mokėjimą per PIS. Sąskaitos informacijos paslaugos (AIS, angl. Account Information Service) reglamentas taip pat nėra vienodai inkorporuotas, todėl finansinių paslaugų teikėjai reikalauja skirtingo kiekio duomenų apie vartotojo mokėjimo sąskaitas.

Siekiant tolesnės mokėjimo paslaugų integracijos pasauliniu mastu, būtina suvienodinti ir aiškiai sureguliuoti AIS duomenų reikalavimo apimtis bei suvienodinti ir aiškiai apibrėžti PIS techninius veiklos principus.

„Bankininkystė kaip paslauga“ įgyja pagreitį

„Bankininkystė kaip paslauga“ („BaaS“, angl. Banking as a Service) yra modelis, kai licencijuoti finansinių paslaugų teikėjai integruoja savo skaitmeninės bankininkystės paslaugas į nebankinių įmonių produktus, kad šios galėtų pasiūlyti klientams skaitmeninės bankininkystės paslaugas neturėdamos licencijos teikti finansines paslaugas.

Poreikis šiai paslaugai kyla iš visų „suinteresuotų šalių“ — klientų, nebankinių įmonių ir finansinių paslaugų teikėjų. Klientai nori kuo paprastesnių sprendimų „vienu mygtuko paspaudimu“, didžiosios technologijų ir kitos nebankinės įmonės gali kurti ir siūlyti finansines paslaugas, tačiau pačios vienos negali teikti bankinių paslaugų neturėdamos licencijos, tuo tarpu licencijuoti finansinių paslaugų teikėjai ieško naujų verslo modelių. Didžiausi iš jų jau dabar daug investuoja į unikalius modelius, tikėdamiesi aplenkti konkurentus ir užsitikrinti naujus pajamų šaltinius. Pasaulinė „BaaS“ rinka pernai buvo įvertinta 356,26 mlrd. JAV dolerių ir prognozuojama, kad iki 2028 m. ji išaugs iki 2 299,26 mlrd. JAV dolerių.

Investicijos į kovą su augančiu kibernetiniu nusikalstamumu

COVID-19 pandemija, išauginusi el. prekybą ir paspartinusi finansinių paslaugų klientų migraciją į elektroninę erdvę, augino ir kibernetinio nusikalstamumo mastus. Su bankininkyste susijusio kibernetinio sukčiavimo nusikaltimų skaičius pernai išaugo 60 proc., o mokėjimo kortelių klonavimo mastai — 34 proc.

Kad pajėgtų kovoti su agresyvėjančiu kibernetiniu nusikalstamumu, finansinių paslaugų teikėjai yra priversti investuoti į vis pažangesnes saugumo priemones ir taikyti įvairesnius finansinių duomenų saugojimo būdus. Dirbtinis intelektas, mašininis mokymasis pasitelkiamas siekiant identifikuoti netipinę, nusikalstamą veiklą finansinių paslaugų teikėjų tinkluose ir platformose.

Griežtėja kova su pinigų plovimu

Praėjusių metų gruodį pradėjo veikti 6-oji kovos su pinigų plovimu direktyva, skirta kovai su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis, o jau šią vasarą Europos Komisija pateikė naują pasiūlymų dėl teisės aktų rinkinį, kuriuo siekiama dar labiau sugriežtinti ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisykles. Naujojo dokumento tikslas yra kovoti su nusikalstamumu tarpvalstybiniu mastu, užtikrinti vienodą kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmu principų, taisyklių ir reglamentų įgyvendinimą ir vykdymą, padėti lengviau nustatyti įtartinus sandorius ir veiklą ir pašalinti spragas, kuriomis nusikaltėliai naudojasi neteisėtai gautoms pajamoms plauti arba teroristinei veiklai finansuoti per finansų sistemą. Taip pat numatoma sukurti naują ES instituciją, kuri pakeis kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūrą ES ir sustiprins finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimą.

Neabejojama, kad reguliavimas siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir toliau tik griežtės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos