Jau bemaž dešimtmetį Aplinkos ministerija deda pastangas, siekiant reformuoti vandentvarkos sektorių – sutelkti stipriausias vandentvarkos įmones, veikiančias regionuose, suteikti joms įrankius veikti dirbti efektyviai, teikti kokybiškas paslaugas ir nuosekliai investuoti į senstančią infrastruktūrą. Tad įstatymo pataisos visų pirma yra nukreiptos į sektoriaus stiprinimą.
Viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria praktiškai visos vandentvarkos įmonės (įskaitant ir didžiąsias) – jos neturi pakankamai lėšų investicijoms, ne tik tam kad gerintų, bet kad atitiktų reikalavimus, keliamus paslaugų kokybei, nenutrūkstamam tiekimui.
Tad vienas iš mechanizmų šiai problemai spręsti numatytų įstatymo pataisose – galimybė įsitraukti į tarifą investicijas, būtinas užtikrinti kokybiškai paslaugai, dar prieš investicijų įgyvendinimą (iki šiol to padaryti nebuvo galima). Įstatymo pataisose numatytas ir garantinis paslaugos teikėjas, jei mažosios ir neefektyviai veikiančios įmonės vis tik nepajėgtų dirbti efektyviai ir teikti kokybišką paslaugą vartotojams.
Dar viena svarbi dalis, kuri numatyta įstatymo pataisose – lankstesnė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos tarifo skaičiavimo tvarka, kuri leistų vandens tiekimo ir nuotekų sutvarkymo paslaugos tarifo perskaičiavimą ne kartą per metus, kaip yra dabar, o atsiradus objektyvioms aplinkybėms.
Šiandien LR Seimo priimtose GVNTĮ pataisose numatyta galimybė vandentvarkos įmonėms kreiptis į VERT dėl tarifo perskaičiavimo energetikos – elektros, dujų kainai išaugs daugiau nei 30 proc.
Iki šiol Lietuvos vandentvarkos įmonės 2022-iems metams savo klientams taikė tarifus, kurie buvo suskaičiuoti bei patvirtinti gerokai anksčiau, t. y. 2021 m. pabaigoje ar 2022 m. pradžioje.
Skaičiavimo metu nebuvo įmanoma numatyti, kad elektros kaina kardinaliai išaugs. Tad to nebuvo įtraukta ir į tarifą. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus bei metodikas, greičiausias galimas paslaugų kainų perskaičiavimas buvo įmanomas tik po 12 mėn. Tai reiškė, kad visos vandentvarkos įmonės patiria nuostolius iki kol bus perskaičiuotos kainos.
Elektra sudaro apie 10–20 proc. vandentvarkos įmonių veiklos sąnaudų, tuo tarpu išlaidos elektrai šiemet išaugo 3–5 kartus ir tai itin neigiamai veikia įmonių pinigų srautus bei finansinius rezultatus. Preliminariai skaičiuojant 3 didžiosios Lietuvos vandentvarkos įmonės, kurios patiekia daugiau nei pusę Lietuvoje tiekiamo geriamojo vandens, per 2022 m. patirs daugiau nei 10 mln. eurų nuostolio.
Elektros energijos vartojimu paremti vandens gavybos, jo patiekimo bei nuotekų valymo technologiniai procesai.
Todėl drastiškai augant energetiniams kaštams įmonės svarstė stabdyti būtinąsias vandentvarkos įmonių investicijas, susijusias su kokybišku paslaugų suteikimu, naujų vartotojų prijungimu prie centralizuotų vandens ir nuotekų sistemų, įgyvendinant Europos Komisijos Miestų nuotekų tvarkymo direktyvas, šalies mastu reikšmingų infrastruktūrinių vandentvarkos projektų įgyvendinimu.
Kiek mažiau diskutuotos, tačiau visai vandentvarkai reikšmingos pataisos susijusios ir su nuotekomis. Pataisos numato, kad keičiantis / griežtėjant nuotekų sutvarkymo reglamentams, persirašyti sutartis su juridiniais vartotojais galės ir vandentvarkos įmonės. Dabar jos neretai būdavo bejėgės, kovojant su teršėjais – nors šalies įstatymai nuotekų sutvarkymui, baudos griežtėjo, GVNTĮ nenumatė galimybės griežtinti sutartinių įsipareigojimų juridiniams klientams.
Ne mažiau reikšmingas sprendimas vandentvarkininkams ir prievolės tvirtinti naujus tarifus savivaldybėse panaikinimas. Šis procesas buvo ilgais, pareikalaudavo daug pastangų ir laiko, nuo šiol greičiau ir paprasčiau naujus tarifus tvirtins įmonių valdybos.
Šiandien Seimus priėmus LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, Seimo sprendimas dar turėtų būti teikiamas LR Prezidentui. Po to vandentvarkos įmonės jau galėtų kreiptis į VERT dėl tarifo
perskaičiavimo ir energetinių sąnaudų įtraukimo ir jį. Vandens tarifas vartotojams tokiu atveju turėtų keistis nuo ateinančių metų sausio. Preliminariais skaičiavimais vandens kaina turėtų kilti iki 50–60 euro centų už vieną kubinį metrą, skaičiuojant su PVM.
Vienam šeimos ūkiui tai reikštų maždaug 1,50–2,40 EUR didesnes sąskaitas už vandenį. Vis tik šis kainų kilimas būtų gerokai mažesnis ir nesiektų VERT nustatytos ir šiuo metu leidžiamos 4 proc. nuo bendrų šeimos pajamų ribos.
