Europos pramonės gigantai – ant pokyčių slenksčio
Europos Sąjungos pramonė tiesiogiai ir per elektros gamybą, kuri naudojama pramonėje, suvartoja 40% visų į ES importuojamų gamtinių dujų. Tai – daugiausiai Europoje gamtinių dujų suvartojantis ūkio sektorius.
2022-ieji Europos pramonei tapo tikrais šoko metais. Dujų kaina rugpjūtį, intensyviai bet kokia kaina pildant dujų saugyklas, pakilo nuo iki energetinio karo su Rusija pradžios buvusių 15-20 eurų už megavatvalandę (MWh) lygio iki 340 eurų/MWh. Vėliau, užpildžius dujų saugyklas ir į Europą atėjus švelnesnei nei tikėtasi žiemai, dujų kainos nusileido iki dabartinio 60-65 eurų/MWh lygio.
Tačiau dar didesniu pokyčiu įvardyčiau visiškai pasikeitusį Europos pramonės požiūrį į dujų vartojimo perspektyvą. Jei iki Rusijos karo Ukrainoje dujos Europoje buvo vertinamos, kaip pereinamo etapo kuras, tai dabar jos tapo tuo energetiniu ištekliu, kuriuo didžioji dalis Europos pramonės nori atsikratyti kuo greičiau.
Pavyzdys – Vokietijos pramonės giganto BASF chemijos gamykla Ludwigshafen'e. Tai yra didžiausia Vokietijoje pramoninė gamtinių dujų vartotoja, per metus sunaudojanti net 4% visų Vokietijoje suvartojamų gamtinių dujų. Dujos čia daugiausiai yra vartojamos garui gaminti, o garas – produktams džiovinti, reaktoriams kaitinti, distiliacijai ir pan.
Pernai BASF kartu su partneriu MAN Energy Solutions SE pasirašė bendradarbiavimo sutartį įrengti net 120 MW galios šilumos siurblį gamykloje. Šis šilumos siurblys naudos aušinimo vandenyje po aušinimo kolonų esančią šilumą ir generuos 150 tonų per valandą garo, taip pakeisdamas garo gamybą gamtinėmis dujomis kūrenamuose įrenginiuose.
Šilumos siurblys naudos elektrą, gaminamą iš atsinaujinančių išteklių. Šių metų pradžioje BASF įsteigė dukterinę kompaniją BASF Renewable Energy GmbH, kurios veikla yra – vystyti naujas vėjo ir saulės elektrines Vokietijoje bei kitose šalyse, kuriose veikia BASF gamyklos.
Tai yra tik vienas žingsnis, siekiant galutinio BASF tikslo: atsisakyti iškastinio kuro vartojimo ir tapti klimato kaitos atžvilgiu neutralia kompanija.
Tokių ir panašių projektų Europoje šiuo metu yra labai daug.
Europos pramonės vadovai puikiai supranta, kad, Europai 2022 metais priimtame RePower EU plane išsikėlus siekį iki 2030 metų sumažinti gamtinių dujų vartojimą 30%, iš karto seks ir priemonės, kaip pramonę priversti tai padaryti. Ir vienas pirmųjų žingsnių bus gamtinių dujų, vartojamų ES, visuotinis apmokestinimas CO2 mokesčiu.
2022 metų gruodžio 18-ą dieną Europos Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė politinį susitarimą nuo 2027-ųjų apmokestinti CO2 mokesčiu gamtines dujas, vartojamas visų ES valstybių pramonės įmonėse, nedalyvaujančiose apyvartinių taršos leidimų sektoriuje.
Biokuro galimybės traukia investuotojus
Pastaruoju metu man asmeniškai teko daug dirbti, siekiant pritraukti airių kapitalo kompanijos „ClonBio Group“ investicijas į augalinių baltymų gamybą Lietuvoje.
Investuotojams pristatant Lietuvą, kaip patrauklią valstybę investicijoms, vienas iš tikrai veikiančių argumentų, kodėl apsimoka investuoti būtent čia, buvo galimybė apsirūpinti biokuru, gamyboje nenaudoti iškastinio kuro, o vietoje jo elektrą ir garą gaminti biokuro kogeneracinėje elektrinėje.
Ir jei, pavyzdžiui, Vokietijos ar daugelio kitų šalių pramonė neturi tokios galimybės gamtines dujas keisti biokuro gamyba ir yra priverstos rinktis brangesnes dujų vartojimo mažinimo alternatyvas, Lietuvoje biokuras yra pats perspektyviausias gamtinių dujų pakaitalas.
Lietuva turi gerus darniai ruošiamo, visus tvarumo sertifikatus atitinkančio, biokuro išteklius.
Lietuva turi gerus darniai ruošiamo, visus tvarumo sertifikatus atitinkančio, biokuro išteklius. Puikiai veikiančią biokuro biržą. Diversifikuotą pasiūlą. Išvystytą biokuro logistikos infrastruktūrą. Didelę patirtį biokuro technologijų diegime turinčias įmones.
Biokuras visada buvo 2-3 kartus pigesnis, nei gamtinės dujos. Šis santykis išliko ir šiuo metu.
Airiai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos biotechnologijų įmonės, pavyzdžiui biodegalų gamintojai, puikiai atlaikė 2022 metų „audrą“, kuri daugelį smarkiai didesnių konkurentų ES, pabrangus energetiniams ištekliams, privertė laikinai sumažinti gamybos apimtis. Ir pagrindinė tokio atsparumo priežastis – vietinių išteklių – biokuro vartojimas energijai savo poreikiams gaminti.
Tačiau investuotojus į energijos gamybą vilioja ne vien tik tai, kad biokuru pakeičiant gamtines dujas, galima sumažinti gaminamo produkto gamybos savikainą ir užtikrinti didesnį produkto konkurentiškumą, taip išvengiant gamybos mažinimo, staigiai išbrangus gamtinėms dujoms.
Lietuvos pramonės transformacijos tempai – per lėti
Investuotojus biokuras vilioja ir tuo, kad tvarumo sertifikatus atitinkančio biokuro pagalba galima sumažinti savo gaminamo produkto CO2 pėdsaką. Ir tai tampa vis svarbiau, norint parduoti savo gaminamą produktą Europos rinkose.
Anksčiau tai aktualu buvo tik tiems sektoriams, kuriuose CO2 pėdsakas būdavo reglamentuojamas ES direktyvose. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau investuotojams iš Vakarų Europos tampa aktualu skaičiuoti gaminamo produkto CO2 pėdsaką ir jį sertifikuoti net tada, kai niekas, išskyrus to produkto pirkėją, to nereikalauja daryti.
Todėl man, kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininkui, yra tiesiog sunkiai suvokiama, kai net ir dabar daugelis Lietuvos pramonės įmonių vis dar tiki gamtinių dujų perspektyvumu ir susilaiko nuo investicijų į jų keitimą pigesnėmis ir žalesnėmis alternatyvomis.
Ir kai matau, kad vienintelė investicija, kurią pramoninkas padarė per 2022 metus yra gamtinių dujų pakeitimas naftos dujomis arba naftos degalais, taip išvengdamas didesnių gamybos rekonstrukcijų ir pasinaudodamas tuo laikinu etapu, kai naftos dujos ir naftos degalai netikėtai trumpam tapo kiek pigesni, nei gamtinės dujos, tikintis greitai vėl grįžti prie gamtinių dujų, man asmeniškai – apmaudu.
Nes, tą darydama ir praleisdama progą greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją, mūsų pramonė šaudo sau į kojas.
Taip, mes turime tikrai ir gerų pavyzdžių, kurie lėmė tai, kad biokuro vartojimas pramonėje per paskutinius 6-7 metus išaugo 1,5 karto. Tačiau tempai yra per lėti, jei norime išlikti konkurencingi ateities rinkose.
