Pirmajame naujojo terminalo aukšte keleiviai testuoja savitarnos bagažo pridavimo ir registracijos sistemas. Antrajame aukšte atliekama saugumo patikra ir bandomi laipinimo į orlaivius vartai Šengeno šalių keleiviams. Testavimo metu savanoriai turi savarankiškai orientuotis terminale ir atlikti visas įprastas oro uosto procedūras.
Apie 140 darbuotojų ir partnerių – saugumo, antžeminio aptarnavimo bei muitinės specialistų – treniruojasi realiomis darbo sąlygomis.
Vertins testavimo rezultatus
Lietuvos oro uostų vadovas S. Bartkus teigia, kad tai paskutinis projekto etapas. Surinkti duomenys ir technologijų veikimas bus analizuojami iki sausio pabaigos.
Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminale sumontuota naujausia įranga, kuri ateityje leis patikros metu iš bagažo neištraukti skysčių, tačiau to kol kas neleidžia naujas Europos Sąjungos (ES) reguliavimas.
Čia įrengtos 7 bagažo patikros linijos ir skeneriai.
LTOU Technologijų vystymo skyriaus vadovas Giedrius Paulikaitis teigia, kad šiuo metu sistema, leidžianti patikrinti bagažą neišimant skysčių, netestuojama, nes ji jau buvo išbandyta Kauno oro uoste.
„(Kad testas būtų laikomas sėkmingu – BNS) visos sistemos turėtų veikti taip, kaip mes jas projektavome ir kokią užduotį mes joms liepėm, kaip sakant, atlikti, bet jeigu ir kažkas nepavyks arba turėsim tam tikrų sutrikimų, tai bus irgi geras testas dėl to, kad mes suvoksime, ar mes galime operuoti ir ar mokame operuoti jeigu netenkame kažkurioje oro uosto dalyje tam tikro pralaidumo procento“, – žurnalistams sakė G.Paulikaitis.
Jis taip pat teigė, kad nėra tikslaus laiko, per kurį vienas asmuo turi pereiti visus patikros punktus.
„Skaičiuojame atskirus segmentus ir tada dedame visus į vieną, bet, pavyzdžiui, prie savarankiško bagažo atidavimo sistemos mes turim projektinį pralaidumą, skaičiuojame, kad pirmame žingsnyje, kur atsispausdinama yra bagažo žyma, keleivis turėtų užtrukti 45 sekundes, o antrame žingsnyje turėtų užtrukti apie 30 sekundžių“, – aiškino G.Paulikaitis.
„Lagaminas mano, o slidės – įsivaizduojamos“
Testus atliekantys žmonės pasakojo, kad į oro uostą šeštadienio rytą juos paskatino atvykti smalsumas.
„Šiaip įdomu, įdomu pasižiūrėti, kaip viskas atrodo naujai“, – BNS sakė 29-erių metų molekulinės biologijos mokslininkė Justė Uleckytė.
Anot jos, užsiregistravę dalyviai buvo informuoti, kad šiandien turi susirinkti nuo 9 val. ryto, o menamą kelionės kryptį sužinojo tik šįryt.
„Nuėjau prie vartų savo, nes teoriškai pagal bilietą skrendu į Milaną, užregistravo bagažą, bet sakė, kad mes važiuojam į Milaną slidinėti, tai mano bagažas yra nestandartinis, nes vežuosi slides, tai sakė dabar grįžti ir atiduoti bagažą į nestandartinį. (...) Lagaminas mano, o slidės – įsivaizduojamos“, – pasakojo J.Uleckytė.
Į testavimą atvykusios 23-ejų ir 24-erių metų šokėjos Kornelija Lukytė ir Augustė Marcinkutė sakė, kad dalyviams taip pat buvo nurodyta, kad jų lagaminai turi sverti tarp 17 ir 20 kilogramų. Merginos teigė, kad į savo lagaminus prikrovė įvairių daiktų, nes siekė atitikti svorį, o ne ruoštis į skrydžiui.
„Labiau siekėm, kad būtų svorio. Tai aš, pavyzdžiui, knygų prisikroviau“, – BNS sakė A.Marcinkutė.
„Kariuomenės kerzai, lygintuvas“, – bagažo turinį BNS atskleidė K.Lukytė.
Merginos teigė neleistinų daiktų į bagažus nekrovusios, tačiau A.Marcinkutė pasakojo, kad striukės kišenėje neleistiną daiktą pasiliko netyčia.
„Turiu iš neapsižiūrėjimo įsidėjusi. Pasižiūrėsim, kaip čia gausis, gal atims, gal ne. (...) Pipirinių dujų kišenėje turiu. Matysim, ar pavyks“, – juokėsi A.Marcinkutė.
Merginos teigė, kad į testavimą atvykti paskatino įdomus jo pakvietimas – reikėjo įveikti kompiuterinį žaidimą.
„Pamatėm tą žaidimą, kad viskas ten lengvai pildosi ir pagalvojom „kodėl gi ne?“. Tai sudomino pats patekimas į tą testavimą, kad reikia žaidimą praeiti ir tiesiog fainas konceptas pasirodė. (...) Ten buvo kompiuterinis žaidimas, reikėjo peršokti per kliūtis, bėgti su bagažu į savo skrydį“, – pasakojo K.Lukytė.
41-erių metų informacinių technologijų (IT) testuotojas Davidas Jagužinskas teigė, kad šio renginio laukė, nes jam buvo itin įdomu, kokios technologijos įdiegtos naujajame oro uoste.
„Šiaip mano specialybė yra testuotojas informacinių technologijų, tai norėjau kažką kito dar pabandyti. (...) Procesai įdomu. (...) Kai sužinojau, kad bus testavimas, užsistačiau priminimą ir laukiau, kada prasidės registracija“, – BNS pasakojo IT specialistas.
„Nelabai sunku atsikelti buvo, smalsumas buvo didesnis“, – pabrėžė jis.
Visi pašnekovai pabrėžė, kad naujasis oro uosto terminalas sužavėjo savo moderniu dizainu ir estetiška aplinka. Jie džiaugėsi patirtimi ir teigė, kad aplinka yra funkcionali ir maloni, o jų nuotaikos buvo puikios.
Naudojamas dirbtinis intelektas
G.Paulikaitis teigė, kad naujajame terminale yra įdiegtos visos naujausios technologijos.
„Naujų technologijų turime penkiolika. Esminės iš jų yra visiškai nauja bagažo patikrinimo sistema, ji kartu yra integruota su dirbtiniu intelektu paremta sprogmenų aptikimo įranga, kuri užtikrina registruoto bagažo saugumą. Tada turime naują visiškai savarankišką bagažo atidavimo sistemą. Taip pat Kaune jau išbandyta, bet Vilniuje visiškai nauja aviacijos saugumo įranga su automatine dėžučių gražinimo įranga“, – pasakojo G.Paulikaitis.
Anot jo, šis terminalas bus vienas pažangiausių pasaulyje.
„Kalbant apie visus technologinius sprendimus, tai juos atsigabenome iš įvairių pasaulio šalių, pavyzdžiui, savarankiško bagažo atsiėmimo sistema atkeliavo iš Indijos, turim įrangos iš Vokietijos, Anglijos, Lenkijos ir kitų šalių. (...) Nepasakyčiau, kad Lietuvoje nėra kažko to, ką turi kiti ir mes neatsivežėm“, – teigė G.Paulikaitis.
Jis taip pat paminėjo, kad oro uoste dirbs specialūs darbuotojai, kurie padės keleiviams susigaudyti ir susipažinti su naujomis technologijomis.
„Mes suprantam iš tikrųjų, kad keleiviams su naujomis technologijomis gali būti iššūkių ar tam tikrų baimių jomis naudotis, todėl mes esame numatę pagrindinėse oro uosto erdvėse turėti asistentus, kurie padės atsakyti į visus rūpimus klausimus ir paskatins naudotis naujomis technologijomis, parodys, kad baimė dingtų ir ilgainiui mes visi naudotumėmės tomis technologijomis“, – aiškino G.Paulikaitis.
Šiai įrangai ir technologijoms terminale buvo skirta apie 20 mln. eurų.
Bendrovė „Atea“ terminale įdiegė sprogmenų aptikimo sistemą (EDS), JK įmonė „Luggage Logistics“ – bagažo tikrinimo sistemą, „Fima“ – eilių matavimo ir registruoto bagažo valdymo sistemas, „Hansab“ – LED vaizdo sienas, „NT Service“ – „Fast Track“ vartelius ir įlaipinimo talonų skenavimą, Lenkijos „Dimark“ – rankinio bagažo patikros linijas, Ispanjos „TK Airport Solutions“ – teleskopines keleivių laipinimo galerijas, Prancūzijos ir Kanados „Embross Airport Services“ – savitarnos bagažo terminalus.
Skaičiuojama, kad naujasis 14,4 tūkst. kv. metrų ploto terminalas dukart padidins keleivių aptarnavimo ir pralaidumo pajėgumus – nuo 1,2 tūkst. iki 2,4 tūkst. keleivių per valandą.
Naująjį išvykimo terminalą per daugiau nei pusantrų metų už maždaug 50 mln. eurų pastatė bendrovė „Eikos statyba“.
Be to, ši įmonė už 9,5 mln. eurų rekonstravo beveik 30 tūkst. kv. metrų ploto Vilniaus oro uosto centrinę aikštę, kuri keleiviams ir automobiliams atverta 2024 metų rugpjūtį. Joje įrengta tris kartus daugiau parkavimo vietų.
