Verslas kol kas susilaiko nuo masinių atleidimų, todėl renkasi kitą būdą – prastovas, neapmokamas ar įprastas atostogos. Užimtumo tarnyba per pastarąją savaitę gavo kelis pranešimus apie būsimus masinius atleidimus.
Užimtumo tarnyba gavo 9 įmonių pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus. Planuojama atleisti 360 darbuotojų. „Dauguma grupės darbuotojų atleidimų susiję su paskelbtais įmonių bankrotais ir įmonių likvidavimu, kurių sprendimai priimti gerokai anksčiau nei LR vyriausybė paskelbė karantiną dėl COVID-19 viruso“, – teigia tarnybos atstovai.
Atleidžia dalį darbuotojų
Pavyzdžiui, kovo 20 dieną apie 50 darbuotojų atleidimą pranešė vandens statinių gamyba užsiimanti bendrovė „Nodama“.
Daugiausiai – 87 žmones – dėl karantino šalių susitarimu atleis baldų gamintoja „Theca Furniture“, turinti iš viso 760 darbuotojų.
Kartono gamybos įmonė „Bigso“ numato iki birželio 25 dienos atleisti 45 darbuotojus iš 450. Anot įmonės, Vyriausybei paskelbtus karantiną, buvo suvaržyta įmonės veikla ir ją pertvarkius tiek darbuotojų jai nebereikia.
Odontologijos įmonė „Adriana“ nurodė, kad iki gegužės 16 dienos atleis 12 žmonių, nes karantino metu uždraustos jos paslaugos. Tačiau jei gaus valstybės subsidiją už prastovą, įmonė žmonių neatleis.
Programavimo įmonė „Profis“ atleis 15 žmonių. Alytaus viešoji įstaiga „Alytaus infrastruktūra“, kuri užsiima parkų ir gėlynų priežiūra, yra likviduojama ir atleis 29 žmones, bet su viruso įtaka tai irgi nesusiję – politinis sprendimas dar buvo padarytas sausį.
Į masinio atleidimo sąrašą nepateko nei viena viešojo maitinimo įstaiga, nors karantinas smarkiai apribojo jų veiklą.
Kiti kol kas atleisti neskuba
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė įsitikinusi, kad tai dar nereiškia, jog neprasidės masiniai atleidimai. „Gali būti, kad dauguma tų, kurie išleisti nemokamų atostogų, yra potencialūs bedarbiai“, – mano ji.
Tikėtina, kad darbdaviai kol kas neskuba darbuotojus atleisti dėl vyriausybės pažadėtų subsidijų. Praėjusią savaitę Vyriausybė paskelbė, kad bus mokamos subsidijos įmonėms padengti atlyginimų praradimą. Tačiau tai negalios įmonėms, kurios dėl karantino bus atleidusios bent vieną darbuotoją.
Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl neprasidėjo masiniai atleidimai. „Žinoma, darbdaviai bijo prarasti valstybės subsidijas, nes vyriausybė aiškiai pasakė, kad darbuotojus atleidę ar išvarę nemokamų atostogų, negaus subsidijų“, – sakė profesinių sąjungų konfederacijos vadovė.
Beje, ji pastebėjo, kad verslo organizacijos dabar deda visas pastangas, kad tos subsidijos būtų padidintos, nors norima, pasak jos, suspenduoti daugybę darbuotojų garantijas nusakančių teisės aktų.
Seimo narys: dabar pakanka ir mažesnių pajamų
Jau paskelbta, kad bus teikiama kompensacija už prastovą kompensuojant iki 90 proc. algos, iki 910 eurų. „Jokios prasmės elgtis neatsakingai nėra. Nėra poreikio ir rizikuoti darbuotojui – imti nedarbo išmoką. Karantino sąlygomis keičiasi mūsų įpročiai. Mes vartojame mažiau, tad mūsų poreikiai mažėja. Todėl atsiranda didesnės galimybės padėti tiems, kam stinga pajamų“, – sakė Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas, „valstietis“ Tomas Tomilinas.
Jo manymu, kai žmonės laiką leidžia namie, jiems gali užtekti ir dviejų trečdalių buvusių pajamų. „Įmonės turi naudoti šiuos resursus kitų darbo vietų išlaikymui. Turi mažėti daugiausiai uždirbančių atlyginimai, gali išnykti arba pamažėti bonusai, premijos, pelno paskirstymas nebūtiniausioms investicijoms“, – sakė jis.