„Neatmetame galimybės, kad nacionalinė valiuta nusilps iki 70 rublių už dolerį, jeigu nafta atpigs (iki 45 dolerių už „Brent“ naftos barelį)“, – teigia investicijų bendrovės „Reiffeisen Capital“ analitikas Vladimiras Vedenejevas.
Rusijos centrinis bankas net naftai pingant ir toliau nesikiš į rublio kursą reguliavimą, nebent, kiltų antrojo gruodį įvykusio „juodojo antradienio“ grėsmė.
Manoma, kad Rusijos centrinis bankas net naftai pingant ir toliau nesikiš į rublio kursą reguliavimą, nebent, kiltų antrojo gruodį įvykusio „juodojo antradienio“ grėsmė. Tuo metu už vieną eurą buvo prašoma 100 rublių.
Naftos kainų lygiui nusistovėjus ties 20 – 30 dolerių už barelį riba smarkiai sumažės Rusijos teigiamas prekybos balansas, o užsienio valiutos įplaukos į šalį bus minimalios.
Maža to, centriniam bankui teks leisti savo turimus aukso rezervus. Dar vienas naftos kainų šokas, panašus į tokį, koks įvyko 2014 m., lemtų laisvos aukso atsargų dalies išeikvojimą per metus.
Žinoma, centrinis bankas visada gali nustatyti apribojimus valiutos rinkose atliekamoms operacijoms ir tokiu būdu išlaikyti bent dalį rezervų. Tačiau Rusijoje į tokią finansinę priemonę dažnai žiūrima su išankstiniu priešišku nusistatymu.
Šiuo metu Rusijos centrinis bankas beveik neeikvoja jokių turimų rezervų rublio kurso palaikymui. Tačiau greitai ši institucija, tikėtina, kad turės keisti savo politiką, nes rugsėjo – gruodžio mėnesiais Rusijoje nemažai bendrovių turės grąžinti užsienio skolas.
Be to, 2016 m., norėdamas išlaikyti teigiamą prekybos ir mokėjimų balansą, centrinis bankas taip pat turės įvykdyti bent keletą menkų intervencijų.