Maskvos patriarchato receptas sergančiai Rusijos ekonomikai – stačiatikiška bankininkystė

Rusijos ekonomikai kenčiant nuo žemų naftos kainų ir Vakarų šalių sankcijų, šalyje auga susidomėjimas netradiciniais finansiniais sprendimais. Vieną iš jų pasiūlė valdžios globojama Rusijos stačiatikių bažnyčia. Jos atstovai teigia, kad stačiatikių finansinė sistema yra sukurta tam, kad padėtų sumažinti Maskvos priklausomybę nuo Vakarų bankinės sistemos, rašo themoscowtimes.com.
Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas Kirilas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu
Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas Kirilas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu / „Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr.

Praėjusią savaitę Rusijos komercijos ir pramonės rūmai išreiškė savo paramą Maskvos patriarchato sukurtai vadinamajai stačiatikiškai finansinei sistemai, kuri yra labai panaši į islamišką finansinę sistemą.

„Rusijos komercijos ir pramonės rūmai remia stačiatikių finansinės sistemos sukūrimą ir yra pasiruošusi suteikti tribūną detalioms ir profesionalioms diskusijoms šia tema kartu su rūmų komitetais“, – penktadienį paskelbė organizacijos spaudos tarnyba.

Šio bažnyčios projekto sumanytoju laikomas itin konservatyvus stačiatikių dvasininkas Vsevolodas Čaplinas, pasmerkęs šiuolaikinę ekonomiką, kuri, jo teigimu, tik gamina pinigus iš pinigų.

„Dabar, krizės metu, kuomet dėl sankcijų yra apribotas priėjimas prie finansinių išteklių, pagaliau buvome išgirsti. Visuomenė taip pat teigiamai reagavo į mūsų pasiūlymą“, – džiaugėsi už stačiatikių finansinės sistemos sukūrimą atsakingas Dmitrijus Surmilo.

Šio bažnyčios projekto sumanytoju laikomas itin konservatyvus stačiatikių dvasininkas Vsevolodas Čaplinas, pasmerkęs šiuolaikinę ekonomiką, kuri, jo teigimu, tik gamina pinigus iš pinigų. Jis pridūrė, kad dėl to būtina finansinė sistema, kuri nesiremtų palūkanomis, o vietoje to vadovautųsi tradicinėmis socialinėmis vertybėmis.

Projekto autoriai pažymi, kad stačiatikių finansine sistema nesiekiama pakeisti, o tik papildyti tradicinę bankininkystę.

Kaip ir islamiška bankininkystė, stačiatikių finansinė sistema draudžia paskolų aptarnavimo mokesčius. Draudžiamas spekuliavimas, taip pat investicijos į lošimo ir svaigalų verslą bei kitas verslo šakas, kurios prieštarauja krikščionių stačiatikių vertybėms.

Projekto autoriai pažymi, kad stačiatikių finansine sistema nesiekiama pakeisti, o tik papildyti tradicinę bankininkystę.

Be to, V.Čaplinas teigia, kad didelis dėmesys bus skiriamas finansuojant pramonę ir kitas gamybos įmones.

Šių metų gegužę Rusijos Valstybės Dūmoje pirmą sykį buvo diskutuojama apie galimą alternatyvių bankinių sistemų įteisinimą.

Tačiau ekspertai abejoja stačiatikiškos bankininkystės gyvybiškumu. Rusijos bankų asociacijos analizės skyriaus vadovas Sergejus Grigorianas sakė, kad šiam projektui trūksta praktiškumo.

Jo teigimu, islamas griežtai draudžia palūkanas, tuo tarpu Rusijos stačiatikių bažnyčia nedraudžia paskolų išdavimo su palūkanomis, todėl tokios idėjos skatinimą jis vadina reklaminiu triuku.

Kitokios nuomonės laikosi Rusijos regioninių bankų asociacijos prezidentas Anatolijus Aksakovas, kuris pagyrė idėją remti tik tą verslą, kuris neprieštarauja stačiatikių vertybinėms nuostatoms.

„Jeigu egzistuoja islamiški ir katalikiški bankai, ir jie yra populiarūs, kodėl negalime įkurti stačiatikiško (banko)?“, – teigė A.Aksakogas ir pridūrė, kad Rusijai reikia atrasti finansinius instrumentus, kurie palaužtų Vakarų sankcijas, o stačiatikių bankininkystė, anot jo, gali būti vienu iš tokių instrumentų.

Kita alternatyvi finansinė sistema, islamiška bankininkystė, pastaruoju metu pradėta plėtoti didžiausioje Rusijos musulmoniškoje respublikoje Tatarstane.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis