Matas Laukevičius: Finansų rinkas išgąsdino palūkanų rizikos nesuvaldęs JAV bankas

Pagrindiniu praėjusios savaitės įvykiu tapo JAV Silicio slėnyje veikusio ir technologijų kompanijas aptarnavusio banko žlugimas. Situaciją valdyti nedelsiant ėmėsi JAV rinkos reguliuotojas, siekdamas išvengti 2008-ųjų scenarijaus.
Matas Laukevičius
Matas Laukevičius / „Swedbank“ nuotr.

Tuo metu investuotojai Europoje bando iš naujo įvertinti ECB ryžtą toliau kelti bazines palūkanas. Nepaisant griežtesnės, nei tikėtasi, monetarinės aplinkos, pagrindinis Europos akcijų indeksas šįmet pasirodė geriau nei jo amerikietiškas analogas.

Pirmoji kylančių palūkanų auka

Panašu, kad nuosekliai didintos bazinių palūkanų normos pareikalavo pirmosios aukos, kuria tapo JAV bankas „Silicon Valley Bank“ (SVB). Siekdama suvaldyti situaciją, praėjusį penktadienį Federalinė indėlių draudimo korporacija (FDIC) perėmė jo valdymą.

Per 2021 m. SVB didino indėlių portfelį vyraujant itin žemoms palūkanų normoms ir pirko ilgo laikotarpio iždo obligacijas, kad galėtų generuoti grąžą. Tačiau JAV Federaliniam rezervų bankui (FED) pakeitus nuomonę ir ėmus sparčiai didinti palūkanų normas, ilgalaikių obligacijų pajamingumas šoktelėjo, o SVB turimų obligacijų vertė smarkiai sumažėjo. Pavyzdžiui, bandydamas palaikyti likvidumą, SVB rinkoje pardavė obligacijų už 21 mlrd. JAV dol., patirdamas 1,8 mlrd. JAV dol. nuostolį.

Kadangi SVB banko klientai yra startuoliai ir technologijų kompanijos, kurių galimybės pritraukti kapitalo aukštų palūkanų aplinkoje sumažėjo, joms prireikė naudoti daugiau nuosavų lėšų. Paaiškėjo, kad SVB nėra pajėgus įvykdyti visų savo įsipareigojimų. Tiesa, situacija dėl prasto rizikos/likvidumo valdymo atrodo labiau unikali šiai institucijai, nei sisteminga bankų rinkos praktika. SVB įsipareigojimų vykdymą užtikrins JAV rinkos reguliuotojas, kuris dabar siekia sustabdyti panikos plitimą.

Vartotojai nebenori mokėti brangiau

Tiekimo grandinės tvarkosi, bet tai nereiškia, kad jų daromas spaudimas infliacijai greitai sumažės. Kaip rodo logistikos sektorius, remiantis „Freightos“, trumpalaikės konteinerių transportavimo kainos iš Europos į JAV rytinę pakrantę vis dar yra daugiau nei dvigubai didesnės nei buvo 2019 m. Tačiau apie 70 proc. krovinių, gabenamų konteineriais, sudaromi pagal ilgalaikes sutartis su dar didesniais tarifais.

Vartotojai nebenori mokėti daugiau už maistą ir kitas pirmo būtinumo prekes. Šiame sektoriuje dirbančios pasaulinės įmonės, pradedant „Unilever“ ir baigiant „Lysol“, gamintojui „Reckitt“ pranešė apie mažėjančias pardavimų apimtis, nes daugelis vartotojų renkasi pigesnes privačių prekės ženklų prekes.

Problema kyla Europoje, kur prekybos tinklai ieško būdų nebedidinti kainų. „Europiečiai patiria stresą. Kyla problemų dėl kainų nustatymo“, – sako „Reckitt“ generalinis direktorius Nicandro Durante.

Užsimenama apie aukštesnį palūkanų lygį

FED pareigūnai teigia, kad naujausi ekonominiai duomenys gali paskatinti padidinti palūkanų normas daugiau, nei tikėtasi anksčiau.

Jei darbo užmokesčio ir infliacijos skaičiai atslūgs, reikėtų pasiekti didžiausią 5,1–5,4 proc. palūkanų lygį, sakė FED valdybos narys Christopheris Walleris. Tačiau jei duomenys išliks „per karšti“, diapazonas turės būti padidintas.

Atlantos FED vadovas Raphaelis Bosticas sakė, kad pagrindinis scenarijus kovo mėn. yra 25 bazinius punktus siekiantis palūkanų padidinimas, bet „būtina pagrįsti, kad palūkanos vis tiek turi būti aukščiau“. Jis taip pat paminėjo, kad FED gali pristabdyti palūkanų augimą vasarą.

Susilyginę pajamingumai

Skirtumas tarp BBB reitinguotos JAV dol. denominuotos įmonių skolos (obligacijų) ir „S&P 500“ įmonių pelno rodiklio pirmą kartą nuo pasaulinės finansų krizės viršijo nulį. Vidutinis investicinio lygio obligacijų pajamingumas yra 5,77 proc., palyginti su S&P prognozuojamu įmonių pelno rodikliu, siekiančiu 5,42 proc. Verta paminėti, jog akcijų pajamingumas laikomas rizikingesniu, palyginti su investicinio lygio įmonių ar valstybių obligacijomis.

Kovo 10 d. rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ nukrito beveik 3 proc., „S&P 500“ sumažėjo 3 proc., technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ taip pat mažėjo apie 3 proc.

FED palūkanų trajektorija – rinkose įvertinta

JAV doleris pastarosiomis savaitėmis prarado šiek tiek savo vertės euro ir Japonijos jenos atžvilgiu. FED palūkanų trajektorija rinkose yra daugmaž įvertinta, tačiau lūkesčiai dėl ECB veiksmų pasikeitė po to, kai pagrindinė sausio mėn. infliacija buvo aukštesnė, nei tikėtasi.

„Swedbank“ valiutų analitikų teigimu, per paskutinę FED konferenciją neatmesta galimybė palūkanas padidinti 50 bazinių punktų, bet greičiausiai bus laikomasi plano padidinti palūkanas 25 punktais. Tuo metu iš šią savaitę vyksiančio ECB susitikimo tikimasi 50 bazinių punktų palūkanų padidinimo.

Euro kursas per pastarąsias savaites paaugo 0,3 proc. ir nusistovėjo ties 1,06 JAV dol. riba. Tuo metu svaro sterlingo kursas fiksavo 0,28 proc. sumažėjimą JAV dol. atžvilgiu ir kovo 10 d. buvo prekiaujamas ties 1,203 JAV dol. riba. Japonijos jena sustiprėjo (0,85 proc.), jos prekybos kursas siekė 135 jenas už dolerį.

Nuo aukštumų atsitraukę obligacijų pajamingumai

JAV iždo obligacijų pajamingumai kovo 10 d. stipriai susitraukė, nors iki tol tikrino šio ekonominio ciklo pajamingumų aukštumas. Mišri darbo vietų ataskaita suteikė vilties, kad FED šį mėnesį gali susilaikyti nuo spartesnio palūkanų griežtinimo tempo, o apsikeitimo sandorių rinka vėl pradėjo tikėti, kad palūkanų norma bus sumažinta 25 baziniais punktais iki 2023 m. pabaigos.

Didelį poveikį tokiam rinkos sentimentui padarė ir SVB banko situacija. 10 metų JAV iždo pajamingumas per dvi savaites nukrito 22 baziniais punktais ir kovo 10 d. sudarė 3,7 proc. Dar neseniai jis buvo priartėjęs prie 4 proc. ribos.

Dvejų metų trukmės obligacijų pajamingumas per dvi savaites nukrito 18 bazinių punktų iki 4,6 proc. ribos, nors buvo pasiekęs aukščiausią 5,05 proc. lygį. Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp 2 ir 10 metų pajamingumo, išlieka apversta, nors inversijos lygis, siekęs net -100 bazinių punktų, sumažėjo iki -90 bazinių punktų.

ECB demonstruoja ryžtą

Pasak ECB prezidentės Christine Lagarde, ECB neabejotinai padidins palūkanų normas 50 bazinių punktų kovo mėnesį. Ji pakartojo, kad palūkanų padidinimas priklausys nuo duomenų, tačiau siekis sumažinti infliaciją iki 2 proc. lygio nesikeičia. „Mes norime ne tik grąžinti infliaciją į 2 proc., bet ir išlaikyti ją tame lygyje tvariai“, – pastebėjo ECB prezidentė.

Pasak ECB Pierre'o Wunsch'o, rinkos lūkesčiai, kad palūkanų normos pasieks 4 proc. aukščiausią tašką, gali pasirodyti netikslūs, jei kainų spaudimas išliks. „Jei negausime aiškių signalų, kad pagrindinė infliacija mažėja, turėsime padaryti daugiau“, – sakė Belgijos centrinio banko vadovas.

Rinkos sentimentas rodo, kad ECB tikriausiai padidins palūkanų normas dar 4 kartus ir sparčiau atsikratys 5 trln. eurų vertės obligacijų portfelio. Per artimiausią posėdį padidinus palūkanas 50 bazinių punktų dar greičiausiai laukia 3 padidinimai po 25 bazinius punktus.

Europos akcijos pranašumas prieš JAV

Per 2023 m. Europos akcijų indeksas „Stoxx 600“ užtikrintai įveikė JAV indeksą „S&P 500“, o šių metų vasarį sugebėjo pakilti net po to, kai lūkesčiai dėl bazinių palūkanų piko išaugo abejose Atlanto pusėse. Dėl didesnių pajamų, patrauklių vertinimų ir lūkesčių, kad Europa išvengs blogiausio ekonominio scenarijaus, Europos akcijų pranašumas tebėra įtikinamas.

Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas kovo 10 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė beveik 2 proc. žemiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė paaugdamas 0,3 proc., Jungtinės Karalystės FTSE 100 indeksas nukrito apie 1,6 proc., o Baltijos „OMX BALTIC BENCHMARK“ dviejų savaičių prekybą baigė 0,7 proc. aukščiau.

Ekonominio aktyvumo atsigavimas Kinijoje

Azijos akcijų rinkose Japonija toliau švelnina pinigų politiką, siekdama stabilios, tvarios infliacijos, kol kiti siekia kovoti su nepastoviu kainų padidėjimu, sakė Japonijos centrinio banko valdytojas Haruhiko Kuroda. Pasak jo, dabartinį infliacijos augimo tempą lemia importas, o vartotojų kainų indeksas tikriausiai grįš atgal į žemesnį lygį. Tokijuje, kaip ir tikėtasi, infliacija sulėtėjo pirmą kartą per daugiau nei metus – VKI vasario mėn. sumažėjo iki 3,3 proc. nuo 4,3 proc. sausio mėn.

Praėjusį mėnesį Kinijos atsigavimas paspartėjo, o gamybos PMI pakilo iki 52,6 nuo 50,1 sausio mėn. Vasario mėnesio rodmuo buvo didžiausias per daugiau nei dešimtmetį. Taip pat pagerėjo negamybinis matuoklis, kuriuo matuojama veikla paslaugų ir statybų sektoriuose. Kinijos „Caixin“ paslaugų PMI praėjusį mėnesį pakilo iki 55 nuo 52,9. Kinijos infliacijos lygis vasario mėnesį sumažėjo daugiau nei tikėtasi – iki 1 proc. Gamybos kainos nukrito labiau nei prognozuota.

Kinijos liaudies banko valdytojas Yi Gang pranešė, kad šiais metais pinigų politika iš esmės bus stabili, sakydamas, kad realios palūkanų normos yra gana tinkamo lygio, infliacija išliks kontroliuojama, o valiutos nepastovumas nekelia susirūpinimo.

Japonijos „Nikkei“ dviejų savaičių laikotarpiu paaugo 2,6 proc. o Kinijos „blue chips“ CSI 300 atsitraukė beveik 2 proc., Honkongo „Hang Seng“ per laikotarpį nukrito daugiau kaip 3 proc.

Žaliavų rinkos

„Chevron“ generalinis direktorius Mike'as Wirthas teigė, kad didėjanti Kinijos naftos paklausa ir mažėjantys nepanaudoti gavybos pajėgumai gali padidinti kainas. Jis taip pat pažymėjo, kad ilgalaikių SGD pirkėjų įsipareigojimų trūkumas riboja būsimus projektus.

„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami beveik 1 proc. aukščiau ir kovo 10 d. siekė 82,7 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina taip pat paaugo 1,3 proc. iki 76 JAV dol.

Auksas šiek tiek atsigavo, pabrangdamas 2,8 proc. iki 1 868 JAV dol. už unciją. Verta pastebėti, kad aukso kaina traukiasi jau nuo vasario pradžios. Toks aukso kainos judėjimas nulemtas lūkesčių, kad centriniai bankai dar labiau padidins palūkanų normas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis