Matas Laukevičius: Mažesnė infliacija JAV paskatino seniai matytą optimizmo pliūpsnį rinkose

Spalio mėnesį infliacija JAV mažėjo ir siekė žemesnį lygį, nei tikėjosi daugelis analitikų. Tai paskatino optimizmo pliūpsnį tarp investuotojų, kurie dabar tikisi švelnesnio FED palūkanų didinimo. Tuo metu euro zonoje infliacija vis dar auga, ir ECB greičiausiai pratęs pinigų politikos griežtinimą artimiausioje ateityje. Nepaisant to, per pastarąjį mėnesį Europos akcijų rinkos pademonstravo 13 proc. šuolį ir šiuo metu gali būti kiek pervertintos.
Matas Laukevičius
Matas Laukevičius / „Swedbank“ nuotr.

Optimizmo pliūpsnis JAV rinkose

JAV biržose akcijų kainos pakilo daugiausiai per dvejus metus po to, kai paskelbti naujausi duomenys parodė mažėjantį infliacinį spaudimą. Tai paskatino rinkos dalyvių viltis, kad Federalinis rezervų bankas (FED) sumažins agresyvų palūkanų didinimo tempą.

Pagrindinis JAV biržų indeksas „S&P500“ lapkričio 10 d. pakilo daugiau kaip 3 proc., iliustruodamas geriausią reakciją į paskelbtus VKI duomenis nuo 2008-ųjų. Technologijų įmonių gausus „Nasdaq“ indeksas ūgtelėjo 5,2 proc.

Beveik visas JAV iždo obligacijų pajamingumų spektras paaugo. Dvejų metų obligacijų pajamingumas, kuris jautriai reaguoja į pinigų politikos pokyčius, sumažėjo 21 baziniu punktu ir lapkričio 7 d. pasiekė aukščiausią lygį šiais metais (4,72 proc.)

FED turėtų sulėtinti savo tempą

Metinė infliacija spalio mėnesį JAV sudarė 7,7 proc. ir buvo mažiausia nuo šių metų vasario mėnesio. Jos sumažėjimas taip pat pranoko analitikų prognozes, ir tai suteikė pagrindo teigti, kad šių metų birželį pasiektas infliacijos pikas (9,1 proc.) lieka praeityje.

VKI duomenys taip pat parodė, kad mėnesinis vartotojų kainų indeksas, palyginus su spaliu, buvo mažesnis nei tikėtasi.

Rinkos dalyviai prognozuoja, kad per gruodžio mėnesį numatytą FED posėdį bazinės palūkanos bus pakeltos 0,5 proc. punkto vietoje pastarąjį pusmetį įprastu tapusio 0,75 proc. kėlimo.

Rinkos bando nuspėti JAV palūkanų piką

Vis dėlto FED lengvai savo politikos krypties greičiausiai nekeis. Centrinio banko valdybos pirmininkas Jerome Powellas abstrakčiai pareiškė, kad bazinių palūkanų pikas bus aukštesnis, nei buvo manyta anksčiau.

Volstryto atstovai suskubo keisti tikslinių ribų prognozes ir nustatė 5 proc. ar aukštesnį bazinių palūkanų lygį. Pavyzdžiui, banko „Nomura“ analitikai savo tikslinį palūkanų įvertį padidino iki 5,5–5,75 proc. ribos. Tuo metu beveik visų JAV iždo obligacijų pajamingumas per pastarąsias kelias savaites šoktelėjo į naujas aukštumas.

Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp 2 ir 10 metų JAV obligacijų pajamingumo, išliko apversta ir pasiekė naują inversijos lygį ties neigiama 69 bazinių punktų riba. Tokio inversijos lygio ši kreivė nematė net per 2008 m. krizę. Šios kreivės inversijos dydis ir trukmė koreliuoja su verslo ciklu ir yra artėjančių ekonominių sunkumų indikatorius.

JAV dolerio stiprėjimas stabtelėjo

JAV dolerio vertė kitų valiutų atžvilgiu sumažėjo. „Swedbank“ valiutų strategų manymu, vidurio kadencijos rinkimai ir blėstanti JAV infliacija gali dar labiau susilpninti JAV dolerį kitų valiutų atžvilgiu. Kita vertus, prognozuoti JAV dol. išpardavimą ir rizikos apetito padidėjimą yra per anksti, atsižvelgiant į artimiausio laikotarpio ekonominius ir geopolitinius iššūkius.

Euro kursas per paskutines savaites pranoko rugpjūčio lygį ir nusistovėjo ties 1,03 JAV dol. už vieną eurą riba. Tuo metu svaro sterlingo kursas fiksavo 3,3 proc. sustiprėjimą prieš JAV dolerį ir penktadienį (lapkričio 18 d.) buvo prekiaujamas 1,18 JAV dol. už vieną svarą santykiu.

Japonijos jenos vertė nukrito 4,2 proc., o jos kursas nusistovėjo ties 140 jenų už dolerį.

Laukia „kuklesnis“ ECB palūkanų didinimas

ECB turėtų sulėtinti savo pinigų politikos griežtinimo tempą gruodį padidindamas palūkanas 0,5 proc. punkto. Pirminės diskusijos Valdančiojoje taryboje rodo, kad dar vienam bazinių palūkanų padidinimui 0,75 proc. punkto pritarimo kol kas nėra.

Tiesa, skirtingai nei JAV, infliacija euro zonoje vis dar didėja ir spalio mėnesį kirto dviženklę ribą (10,6 proc.). Lapkričio pradžioje Estijoje viešėjusios ECB vadovės Christine Lagarde teigimu, pinigų politika turi aiškų vaidmenį užtikrinant kainų stabilumą, ir tai bus pasiekta vidutiniu laikotarpiu, o kol kas centrinis bankas yra šio proceso kelyje.

„Swedbank“ analitikų vertinimu, ECB vadovės žodžius galima interpretuoti kaip bent kelis numatomus bazinių palūkanų padidinimus, nors jų tempas greičiausiai bus mažesnis, nei mes stebėjome pastaruoju metu.

Tuo metu išaugusios sąskaitos už energiją Jungtinėje Karalystėje infliaciją pakėlė iki aukščiausio lygio per 41 metus. Tai padidino spaudimą Anglijos bakui vėl didinti palūkanų normas – lapkričio pradžioje jos buvo padidintos nuo 2,25 iki 3 proc.

Jungtinėje Karalystėje VKI, palyginti su 2021 m. spaliu, pakilo 11,1 proc., tai yra, daugiau nei prognozavo centrinis bankas (10,9 proc.) ir ekonomistų įvardijama mediana (10,7 proc.).

Europos akcijos gali būti pervertintos

Beveik trečdalis Europos akcijų indekso „Stoxx 600“ pozicijų yra pasiekusios pervertintą lygį – tai didžiausia indekso dalis per pastaruosius 5 metus.

Akcijų, kurių RSI (Santykinio stiprumo indeksas) viršija 70, skaičius yra didesnis nei per 2019 m. rinkos piką ir 2020–2021 m. atsigavimą. Šis signalas seka po mėnesį trukusio ralio, kurio metu Europos indeksas pakilo beveik 13 proc.

„STOXX 600“ akcijų indeksas paskutinio penktadienio prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė reikšmingu teigiamu 3,5 proc. pokyčiu, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė 6,6 proc. prieaugiu, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas paaugo apie 0,7 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė 1,3 proc. ūgtelėjimu.

Kinijoje jaučiami artėjančios recesijos požymiai

Azijos akcijų rinkose akcijos pakilo po to, kai lėtesnė nei tikėtasi JAV infliacija įžiebė viltį dėl švelnesnės FED pinigų politikos. Tuo metu Kinijai sušvelninus karantino taisykles, Kinijos ir Honkongo biržose kotiruojamų akcijų kainos paaugo.

Kinijos eksporto augimas spalį pirmą kartą sumažėjo per daugiau nei dvejus metus. Panašu, kad paklausa mažėja dėl didėjančios pasaulinės recesijos rizikos. Tiesa, eksportas doleriais sumažėjo 0,3 proc., palyginti su praėjusiais metais, nors buvo tikimasi 4,5 proc. prieaugio. Importas smuko pirmą kartą nuo 2020 m. rugpjūčio – jis sumažėjo 0,7 proc.

Kinijos gamintojų kainos pirmą kartą per beveik dvejus metus smuko į defliacinį lygį, nes COVID trikdžiai pristabdė paklausą, o kai kurių prekių kainos nukrito. Spalio mėnesį PPI sumažėjo 1,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai šiek tiek mažesnis kritimas, nei prognozavo ekonomistai. Kainų augimas sulėtėjo iki 2,1 proc.

Japonijos „Nikkei“ per dviejų savaičių laikotarpį pakilo beveik 1,5 proc. o Kinijos didelių bendrovių indeksas „CSI 300“ paaugo 0,4 proc., Honkongo „Hang Seng“, paskutinio penktadienio prekyboje atsitraukęs, per palyginamąjį laikotarpį sugebėjo paaugti net 8,7 proc.

Naftos kaina susitraukė dešimtadaliu

Didėjant recesijos baimėms bei naftos rezervų, išgavimo bei perdirbimo problemoms, „Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami net 10,5 proc. žemiau ankstesnio lygio ir lapkričio 18 d. siekė 87,6 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina sumažėjo 12,7 proc. iki 80 JAV dol. paskutinio penktadienio sesijos metu.

Naftos kainų nuosmukis gali būti trumpalaikis dėl kelių artimiausios ateities veiksnių. Gruodžio mėnesį įsigaliojus draudimui importuoti rusišką naftą į ES, tai sumažins jos pasiūlą 200 tūkst. barelių per dieną. Tiesa, siūlydama nuolaidas Rusija šią naftą greičiausiai nukreips į kitas šalis. Švelnesni COVID apribojimai Kinijoje naftos paklausą gali padidinti 1 mln. barelių per dieną.

Auksas, kaip įprasta, reaguodamas į rinkos sąlygas šiek tiek pabrango – jo kaina ūgtelėjo 4,5 proc. iki 1750 JAV dol. už unciją.

„Novaturo“ rezultatuose – atsigaunantis turizmas

„Novaturo“ grupės 2022 m. devynių mėnesių rezultatai parodė stiprų atsigavimą po iššūkių pirmoje metų pusėje. Bendrovė per 2022 m. sausį-rugsėjį gavo 155 mln. eurų pajamų ir grupės mastu aptarnavo 216 tūkst. keliautojų, o 2022 m. EBITDA trečio ketvirčio pabaigoje siekė 1,4 mln. eurų.

Rezultatus paskelbusi Estijos uostų valdytoja „Tallinna Sadam Group“ pranešė apie per 2022 m. išaugusias pajamas ir pelną. Grupės šių metų 9 mėn. pajamos siekė 93 mln. eurų (+15 proc.), EBITDA 47 mln. eurų (+14 proc.), grynasis pelnas – 24 mln. eurų (+26 proc.).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis