„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Maximos“ vadovas Žydrūnas Valkeris: kainų augimas yra emocinė būsena, o ne faktas

Po euro įvedimo praėjo pusė metų. Tačiau tas pusmetis vartotojų įpročių nepakeitė – vartojimas jau grįžo į praėjusių metų lygį, trečiadienį spaudos konferencijos metu aiškino „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.
Žydrūnas Valkeris
Žydrūnas Valkeris / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Mažmeninio prekybos tinklo vadovo teigimu, vartotojų įpročiams didelės įtakos euro įvedimas neturėjo – metų pradžioje pirkimas buvo kiek sumažėjęs, tačiau dabar pirkėjai jau priprato prie euro ir vartojimas grįžo į praėjusių metų lygį.

Liepos pradžioje „Maximos“ atliktos apklausos duomenimis, apie 80 proc. vartotojų perka tiek pat, kiek pirko ir prieš euro įvedimą. Tiesa, apie 90 proc. pirkėjų vis dar kainas eurais konvertuoja į litus.

Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo kai kurių vaisių ir daržovių pardavimas, pavyzdžiui, gyventojai pirko daugiau granatų, kivių, ankštinių ir stiebinių daržovių.

Pirkėjai įsitikinę, kad kainos auga, tačiau kainų nežino

„Nielsen“ tyrimo duomenimis, Lietuvos pirkėjai linkę sakyti, kad kainos auga, tačiau tie patys žmonės prekių kainų nežino.

Vos 6 proc. lietuvių žino reguliariai perkamų prekių kainas. Latvijoje tokių pirkėjų yra 18 proc., Estijoje – 12 proc.

„Kainų augimas yra emocinė būsena, o ne tikras augimas, ką lietuviai sako, – sakė Ž.Valkeris. – Jie sako, kad kainos auga, tačiau kainų nežino.“

Tyrimo duomenimis, apie 48 proc. lietuvių šiemet pastebi kainų pokyčius, tačiau kainų įvardinti negali. Latvijoje tokių gyventojų yra 41 proc., Estijoje – 42 proc. Tuo metu vos 6 proc. lietuvių žino reguliariai perkamų prekių kainas. Latvijoje tokių pirkėjų yra 18 proc., Estijoje – 12 proc.

Kainos
Kainos

„Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius bendro kainų kilimo nebuvo , vieni produktai brango, kiti pigo, tačiau kainų svyravimas natūralus reiškinys, kuris vyko ne  dėl euro įvedimo, bet dėl lokalių ir globalių priežasčių: žaliavos kainos, derliaus, dolerio ir euro kurso ir kt.“, – sako Ž. Valkeris. 

Lietuviai, tyrimo duomenimis, yra taupesni nei latviai ar estai – išleidžia mažiausiai, daugiau santaupų atideda ateičiai.

Pasak Ž.Valkerio, didžiausią dalį pirkinių krepšelio sudaro švieži produktai, lietuviai ir toliau prekes linkę pirkti įvairių akcijų metu. Akcijas medžioti linkę ir kitų Baltijos valstybių gyventojai.

Dėl „Maxima“ atpigintų prekių, bendrovės vadovo teigimu, klientai jau sutaupė 17 mln. eurų. Dar vieną prekių piginimo bangą bendrovė žada rugpjūtį.

Kaip prekių kainas pakeis „Lidl“ atėjimas, Ž.Valkeris nesiryžo prognozuoti. Jis taip pat pranešė, kad priešais Seimą „Maxima“ parduotuvės nebeliks – parduotuvė nepratęsė nuomos sutarties su patalpų savininkais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų