Barjeras – stereotipinis mąstymas
Kalbėdamas apie menką negalią turinčių žmonių verslumą R.Antanavičius teigė, kad galimybių susikurti sau darbo vietą Lietuvoje tikrai yra, tačiau šiuo klausimu svarbų vaidmenį atlieka visuomenės požiūris ir vyraujantys stereotipai, kad neįgalieji negali būti verslininkai. „Gerai, kad yra žmonių, kurie laužo nusistovėjusį požiūrį, tačiau jiems, aišku, yra nelengva. Su kokiais sunkumais jie susiduria, gali suprasti tik jiems artimi, pažįstami žmonės. Tačiau kalbant apie sudaromas galimybės – jų yra, jos vis labiau prieinamos, reikia tik pačiam pasidomėti“, – kalbėjo „Draugiškų sprendimų“ įkūrėjas.
Gerai, kad yra žmonių, kurie laužo nusistovėjusį požiūrį, tačiau jiems, aišku, yra nelengva, – teigė R.Antanavičius.
Panašios nuomonės buvo ir „Indie Bar“ savininkas, kuris pabrėžė, kad išvažiavęs į kitas šalis dėl savo negalios niekada nesijaučia „kitokiu“: „Visuomenės požiūris didžiajai daliai žmonių yra labai svarbus, būtent jį ir reikia keisti iš pagrindų. Apie toleranciją ir supratingumą reikia kalbėti ne su dvidešimtmečiu žmogumi, o nuo mažens, turi keistis visa socialinė politika. Aišku, per dieną to padaryti nepavyks, tam gali prireikti mažiausiai kokių 10 metų, tačiau turime judėti į priekį. Dabar nuvykęs į, sakykime, Daniją, nesijaučiu kuo nors kitoks nei jie, o čia skirtis tarp negalią turinčio žmogaus ir kitų dar juntamas“, – teigė verslininkas.
Nuvertina patys save
A. Samalius tikino, kad kaltinti tik visuomenę taip pat būtų ne visai teisinga – neretai paties neįgalaus žmogaus požiūris į save ir aplinką tampa jo barjeru. „Aš galvoju, kad kai kuriais atvejais tos pašalpos irgi paskatina žmones vegetuoti. Jie gauna tuos pinigus, iš jų gyvena ir nieko daugiau neveikia. Aišku, jei išmokų jiems nesuteiksime, jie badaus – tai nebūtų sprendimas. Mano nuomone, reikėtų atrasti kokį nors mechanizmą, skatinantį negalią turinčius žmones integruotis, dirbti, ieškoti galimybių, motyvuoti“, – mintis dėstė „Indie Bar“ vadovas.
Pasak jo, vienas iš pirmų žingsnių galėtų būtų didesnis socialinių įmonių, kurios įdarbina negalią turinčius žmones, palaikymas, skatinimas. „Tai būtų svarbus postūmis. Kai žmogus pradės dirbti, gauti atlyginimą, kils ir jų ambicijos, gal pradės galvoti, kaip pačiam sau sukurti ir kitam darbo vietą“, – svarstė A.Samalius.
Kai žmogus pradės dirbti, gauti atlyginimą, kils ir jų ambicijos, gal pradės galvoti, kaip pačiam sau sukurti ir kitam darbo vietą“, – svarstė A.Samalius.
R.Antanavičius pridūrė, kad svarbiausia gyvenime laikyti save lygiaverčiu su kitais, tada, anot verslininko, toks ir būsi. „Aš asmeniškai su jokiais nesklandumais nesusidūriau. Jei savęs neišskiri iš kitų, tada tavęs neišskiria ir jie. Nors, aišku, nepaisant to, kad visuomenė tampa kiek tolerantiškesnė, atsiranda tokių, kuriems sunku nepastebėti negalios, tačiau aš manau, kad jiems tada yra dar sunkiau, tai vėlgi jų psichologinė problema“, – neabejojo „Draugiškų sprendimų“ įkūrėjas.
Galimybių – užtektinai
A.Samalius teigė, kad nors kartais galvojama, jog neįgaliajam įkurti verslą yra sunkiau, tai yra nebent dėl minėtos psichologijos, nes valstybės suteikiamos galimybės – visiems vienodos. O jos, anot verslininko, šalyje tikrai neblogos.
„Verslą įkurti tikrai nėra sudėtinga. Tai galima padaryti greitai ir lengvai. Vien pažiūrėjus į pastaraisiais metais įkurtų verslų statistiką matyti, kad galimybės tampa vis palankesnės“, – dėstė R.Antanavičius.
Verslininkas teigė, kad įmonę „Draugiški sprendimai“ įkūrė su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invegos“) pagalba: „Pasinaudojau „Sąvarankiško užimtumo rėmimu“, „Verslumo skatinimo“ ir „Subsidijų verslumui skatinti“ priemonėmis. Pirmosios pagalba įkūriau įmonę susikurdamas sau darbo vietą, antroji suteikė paskolą, o trečioji – subsidijas darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensavimui.“
R.Antanavičius pasakojo, kad suteikta paskola padėjo įsigyti reikiamą įrangą verslui. „O dalinis palūkanų ir darbo užmokesčio kompensavimas sumažino investicijas. Nereikėjo skolintis didesnės pinigų sumos vien dėl darbuotojų išlaikymo iki kokybiškos paslaugos sukūrimo. Manau, šios priemonės sustiprina motyvaciją ir palengvina jau apsisprendusius kurti savo verslą, tačiau ar jos motyvuoja negalią turintį žmogų kurti verslą – nežinau. Gal tam reikėtų atskirų priemonių ir jas kuriant reikėtų atsižvelgti į tai, kad negalių būna visokių – vieni žmonės gali lengviau įsilieti į darbo rinką, kiti – sunkiau. Bet priemonių, manau, įmanoma atrasti visiems“, – svarstė verslininkas.
R.Antanavičiaus nuomonei pritariantis A.Samalius tik pridūrė, kad svarbiausia tiek negalią turinčiam žmogui, tiek kitiems – pasiryžti, ir, aišku, pasidomėti bei pasinaudoti galimybėmis, kurios yra suteikiamos, nes tai toli gražu padaro ne visi.
Kokias priemones suteikia valstybė?
Lietuvoje šiuo metu yra 253 tūkst. negalią turinčių asmenų, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tik 28 proc. (45 tūkst.) darbingo amžiaus neįgaliųjų turi darbą.
Skatinti neįgaliųjų užimtumą ir verslumą yra vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) prioritetų, todėl per Verslumo skatinimo fondą (VSF) yra įgyvendinama priemonė „Verslumo skatinimas“. Verslo idėjas įgyvendinti siekiantys neįgalieji iš minėto fondo gali gauti paskolą verslui pradėti lengvesnėmis nei įprasta rinkoje sąlygomis. Šia paskatinimo priemone be neįgaliųjų gali pasinaudoti ir dar dvi prioritetinės grupės: jaunimas iki 29 metų amžiaus ir vyresni nei 50 metų amžiaus asmenys. Iš viso šiai priemonei skirta 50 mln. litų Europos socialinio fondo lėšų.
Iki 2014 m. gruodžio 31 d. naudojantis minėta priemone paskolas gavo 1120 asmenys ar įmonės, iš jų 412 – jaunimas iki 29 metų, 85 asmenys vyresni nei 50 metų, 27 bedarbiai, 17 neįgaliųjų.
Naudodamiesi prioritetinių grupių verslumo skatinimo priemonėmis jų atstovai gali gauti lengvatines paskolas iki 24,9 tūkst. EUR, skirtas naujo verslo pradžiai arba ne ilgiau kaip 1 metus veikiančios įmonės ar verslininko, socialinės įmonės veiklos plėtrai. Taip pat naudojantis šia priemone paskolai taikomis nedidelės palūkanos, o be to, 95 proc. jau sumokėtų palūkanų yra kompensuojama.
Remiantis UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) turimais duomenimis, iki 2014 m. gruodžio 31 d. naudojantis šia priemone paskolas gavo 1120 asmenys ar įmonės, iš jų 412 – jaunimas iki 29 metų, 85 asmenys vyresni nei 50 metų, 27 bedarbiai, 17 neįgaliųjų.
Be minėtos priemonės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat remia savarankišką užimtumą. Sunkiausią negalią turintiems asmenims, siekiantiems pradėti savo verslą, kompensuojamos visos darbo vietos sau steigimo išlaidos, taip pat skiriama subsidija verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms iš dalies padengti.
Per 2014 m. tris ketvirčius savarankiško užimtumo rėmimui panaudota 332,2 tūkst. EUR, iš jų neįgaliesiems – 254 tūkst. EUR, įsteigtos 34 darbo vietos, iš jų 26 neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 40 proc. darbingumo lygis. Verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms kompensuoti panaudota 64,6 tūkst. EUR.
2014 m. spalio 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo registruoti 10 659 neįgalūs asmenys. Per 2014 m. sausio – rugsėjo mėnesius dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse nusiųsti 2295 neįgalūs asmenys, arba 5 proc. nuo visų nusiųstų bedarbių. Per 2014 m. pirmus tris ketvirčius įdarbinti 3990 neįgalieji, o nuolatinį darbą susirado 83,5 procentai nuo visų įdarbintų neįgaliųjų.
