Pasak Vilniaus apygardos teismo teisėjos Astos Pikelienės, mažėjantis bankroto bylų skaičius susijęs ekonomine situacija šalyje.
„Bankroto procesas iš esmės siejamas su įmonių mokumo rodikliais, kurie priklauso nuo ekonominės situacijos ir įmonių gebėjimo laiku ir tinkamai vykdyti atsiskaitymus. Bankroto bylų skaičiaus sumažėjimas rodo, kad įmonės rečiau susiduria su mokumo problemomis“, – pažymi teisėja, atkreipdama dėmesį į tai, kad bylų mažėja visuose šalies miestuose, tačiau ne Vilniuje.
Vilniaus apygardos teismui priskiriamoje teritorijoje registruotoms įmonėms inicijuotų teisminių bankroto procesų skaičius lieka panašus, kaip ir 2014 metais – šiek tiek daugiau nei 1300 bylų per metus.
Šiuo metu apygardos teismuose bankroto byla išnagrinėjama vidutiniškai per 1,5 metų. Diskutuodami apie priežastis, lemiančias bylų nagrinėjimo trukmę, teismų atstovai pažymėjo, kad dažniausiai procesą prailgina teismui masiškai teikiami skundai, dėl kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų, taip pat ilgai užtrunka ginčijamų kreditorinių reikalavimų nagrinėjimas.
„Pavyzdžiui, jeigu kreditoriai apskundžia kreditorių susirinkimo sprendimą dėl turto pardavimo tvarkos, bankroto procesas iš esmės sustabdomas tol, kol skundą išnagrinės teismas. Analogiškos situacijos susiklosto teismui pateikus prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Panašių atvejų yra ir daugiau,“ – pasakojo teisėja.
Nacionalinės teismų administracijos ir teismų atstovai, diskutuodami su bankroto administratoriais, atkreipė dėmesį į galimybę dokumentus teismui teikti naudojantis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu ir taip taupyti ne tik laiką, bet ir pinigus.
Daugiausia bankroto bylų išnagrinėja Vilniaus apygardos teismas – 1300 per metus, Kauno apygardos teisme šis skaičius siekia 630, Klaipėdos – 450, Šiaulių – 245, o Panevėžio apygardos teisme – 200.
