Kaupiamųjų ir terminuotųjų indėlių metines palūkanas didieji Lietuvos komerciniai bankai ėmė mažinti nuo balandžio pabaigos.
Pirmasis suskubo „Swedbank“. Už populiariausių terminų 3 mėn., 6 mėn. ir 12 mėn. terminuotuosius indėlius litais mokama atitinkamai 0,5 proc., 0,7 proc. ir 1,1 proc. palūkanų, eurais – 0,6 proc., 0,8 proc. ir 1,2 proc. palūkanų, JAV doleriais – 0,15 proc., 0,3 proc. ir 0,6 proc. palūkanų.
Metines palūkanas jau apkarpė ir DNB bankas. Terminuotųjų indėlių litais palūkanos privatiems klientams sieks iki 1,20 proc., verslo klientams – iki 1 proc., eurais – iki 1,30 proc., doleriais – iki 1,10 proc.
D.Rakauskaitė: bankai maržos greičiausiai nemažins, todėl palūkanos nelabai kris
Kiek didesnes palūkanas šie bankai žada sudarius sutartį internete, padėjus indėlį ilgesniam terminui ir senjorams.
SEB bankas kaupiamųjų indėlių palūkanas mažins nuo birželio 7 d. Indėlių litais ir eurais palūkanos sumažėjo 0,1–0,3 proc. punkto ir sieks 0,2–0,5 proc. Kaupiamųjų indėlių doleriais palūkanų bankas nepakeitė.
Komerciniai bankai Lietuvoje mažina indėlių palūkanų normas dėl atsiradusio didelio likvidumo, po „Snoro“ indėlių kompensavimo padaugėjus pinigų rinkoje, sumažėjus palūkanų normoms Europoje. Tai lemia ir bendra Europos rinka (jau buvo skelbta, kad Europos centrinis bankas sumažino palūkanų normas), ir dėl kompensuotų „Snoro“ indėlių.
Bankams nereikia pinigų, taigi ir indėlių nenori
„Jau anksčiau palūkanos buvo nedidelės, o dabar, jas dar labiau sumažinus, atsiras paskatų ieškoti, kur kitur padėti pinigus, – 15min.lt teigė Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė. – Alternatyva buvo MMM. Net žinutės buvo siunčiamos, kad žmonės ten neitų. Gali atsirasti panaši struktūra su aukštomis palūkanomis, bet ir didele rizika. Šie metai bus palanki terpė atsirasti žaidėjui, kuris užtikrintų didelę grąžą.“
Europoje siaučiant finansų krizei turtingesni žmonės turi mąstyti, kur padėti atliekamas lėšas. Laisvų pinigų rinkoje atsirado ir prasidėjus „Snoro“ bankrotui. Dalis buvusių jo klientų, atgavę indėlius, išmėtė pinigus po įvairius bankus, mat nežino, kur geriausia juos laikyti.
Bankuose susidarė litų perteklius, tačiau paskolų paklausa dar neatsigavo, o ir patys bankai neskuba išduoti paskolų, mat kur kas atidžiau vertina įmonių būklę. Laisvų pinigų, kuriuos pritraukia per indėlius, bankai nespėja išskolinti, todėl pinigai pinga.
Daiva Rakauskaitė: Kad ir kaip keistai dabar tai skambėtų, banke pinigus vis tiek saugiau laikyti.
„Pagrindinį verslą bankai daro iš paskolų. Jei jie neplanuoja plėsti paskolų portfelio, natūralu, kad jiems nereikia papildomų pinigų. Savo kaštams padengti skolintis iš gyventojų nenaudinga“, – aiškino D.Rakauskaitė.
Pagal ką tik patvirtintus vadinamuosius Bazelio reikalavimus, bankai privalo sukaupti atitinkamą rezervą kiekvienam indėlio litui, kad kilus finansų krizei turėtų pakankamai kapitalo ir jų nereikėtų gelbėti mokesčių mokėtojų pinigais. Todėl, pašnekovės įsitikinimu, bankai vengs laisvas lėšas investuoti į rizikingus projektus, o paskolas dalins tik įmonėms, turinčioms aiškių ir nerizikingų planų. Tiesa, pernai gerokai ūgtelėjo skolinimas valstybės institucijoms.
D.Rakauskaitė spėjo, kad dabartinėje situacijoje bankų pelnai turėtų mažėti. Jų galimybės skolinti apribotos, mat reikia išlaikyti stabilią ir saugią situaciją.
Mažesnių paskolų palūkanų nereikėtų tikėtis?
Paklausta patarimo, ką šiuo metu protingiausia daryti su keliais tūkstančiais atliekamų litų, finansų analitikė teigė: „Kad ir kaip keistai dabar tai skambėtų, banke vis tiek saugiau laikyti. Jei paslepi namuose, gali tuos pinigus pamiršti, jie gali dingti, gali pasikeisti kupiūros, ypač jei tai yra užsienio valiuta, ir pinigai nebegalios. Jei suma nedidelė, geriau dėti ją į banką. Blogiausiu atveju valstybė iš rezervų galės ją padengti.“
Kai kurių ekspertų rekomenduojamas auksas ar butas gali atrodyti gana saugi ir ilgalaikė investicija. Tačiau, anot pašnekovės, šis turtas yra nelikvidus: jei staiga prireiks pinigų, jų taip greitai kaip iš banko neatsiimsi. Be to, bet kokios materialinės vertybės – auksas, sidabras, būstas – reikalauja priežiūros: tenka rūpintis, kur ir kaip jį saugoti, nekilnojamąjį reikia dar ir išlaikyti, skirti lėšų mokesčiams už komunalinius patarnavimus ar remontui.
Bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas trečiadienį Lietuvos radijui teigė, kad mažėjant palūkanoms už indėlius ilgainiui ims pigti ir pinigų skolinimasis. Tačiau, ekspertų vertinimu, paskolų palūkanų mažėjimą bus galima pajusti tik po pusmečio ar metų.
„Norėtųsi tikėti, kad bankai mažins palūkanų normas. Visų pirma reikia mažinti maržas. Dabartinis EURIBOR yra tikrai mažas, bet bankai yra uždėję savo maržas, todėl paskolų palūkanos siekia 5–6 proc., nors galėtum mokėti tik 2–3 proc. Bet bankai maržos greičiausiai nemažins, todėl palūkanos nelabai kris. Bankai turi save išlaikyti ir kaupti rezervą, taigi jie gali net padidinti maržas. Kol kas buvo imtasi mažiau skausmingo būdo – mažinti indėlių palūkanas“, – kalbėjo D.Rakauskaitė.
