Estija, Latvija, Lietuva ir Slovakija seniai tvirtina, jog nėra tokios pasiturinčios, kad galėtų mokėti už klaidas, kurias padarė turtingesnė Graikija, ir Atėnams derėjo įgyvendinti reformas bei taupymo priemones, kurios buvo numatytos pagal didžiulės, 240 mlrd. eurų vertės, finansinės pagalbos programos sąlygas.
Estija, Latvija, Lietuva ir Slovakija seniai tvirtina, jog nėra tokios pasiturinčios, kad galėtų mokėti už klaidas, kurias padarė turtingesnė Graikija.
„Girdžiu, jog kai kurie graikai kas mėnesį gauna daugiau nei tūkstantį eurų pensijas. Tai kelia pasipiktinimą. Aš atsisakau mokėti už jų skolas, kai jie lobsta, palyginti su mano atlyginimu“, – pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė Bratislavoje padavėja dirbanti Martina Lelovičova, kurios šalyje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekia 880 eurų.
„Tai geros naujienos euro zonai. Graikai turi iš jos pasitraukti, jai dėl to bus tik geriau“, – sakė anonimu pageidavęs likti į ketvirtą dešimtį įkopęs slovakas verslininkas, AFP komentuodamas sekmadienį Graikijoje vykusio referendumo rezultatus.
Slovakijos finansų ministras Peteris Kažimiras pirmasis iš Eurogrupės finansų ministrų po Atėnų referendumo įspėjo, kad tokia balsavimo baigtis padidino vadinamojo Grexit (Graikijos pasitraukimo iš euro zonos) tikimybę.
„Paaiškėjus referendumo rezultatams galima laukti krizės scenarijaus – palaipsnio Graikijos pasitraukimo iš euro zonos“, – sakė jis žurnalistams.
Slovakijai, 5,4 mln. gyventojų turinčiai buvusiai komunistinei valstybei, kuri euro zonos nare tapo 2009-aisiais, nepaisant spartaus ekonominio augimo pastaraisiais metais sunkiai sekasi pažaboti didžiulį nedarbą.
Slovakijos kairiųjų premjeras Robertas Fico teigia, kad jo šalis „nenukentės dėl Graikijos ir jos sprendimo likti bendrosios valiutos sąjungoje ar iš jos pasitraukti“, nes Bratislava „nedavė grynųjų pinigų, tik mūsų garantijas“ pagal ankstesnes finansinės pagalbos Graikijai programas.
Sausį prie euro zonos prisijungusi naujausia jos narė Lietuva taip pat nėra skyrusi pinigų ankstesnėms finansinės pagalbos Graikijai programoms.
Lietuvos premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius pirmadienį AFP sakė, kad yra optimistas ir nemano, jog Graikija pasitrauks iš euro zonos.
Lietuvos premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius pirmadienį AFP sakė, kad yra optimistas ir nemano, jog Graikija pasitrauks iš euro zonos. Jis sakė, jog skolintojai gali „įšaldyti“ dalį Atėnų skolos mainais į struktūrines viešojo sektoriaus ir mokesčių politikos reformas.
Graikijai likę pasirinkimai – blogas ir blogesnis
Tačiau ne visos skurdesnės euro zonos narės neturi ką prarasti: Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pažymėjo, kad „Graikijos kreditoriai nėra tik bankai“.
„Už Graikiją skurdesnės euro zonos valstybės gali netekti iki 4,2 proc. BVP“, – rašė jis.