Pasak ekspertų, ekonominio atokvėpio metu finansiškai neapsisaugojusios ir laisvų lėšų neturinčios mažos įmonės tampa pažeidžiamiausios – jos gali susidurti su didesne bankroto galimybe.
„Lietuvoje vis dar manoma, kad finansinė apsauga, tai didžiųjų įmonių prerogatyva, tačiau didesnės įmonės nenumatytus nuostolius gali padengti iš sukauptų finansinių rezervų ar lengviau pasiskolinti iš banko. Tuo tarpu, mažosioms bet kokie didesni nenumatyti nuostoliai gali būti pražūtingi“, – sakė „Lietuvos draudimo“ verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas.
Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. bankrotas buvo paskelbtas 606 įmonėms. Dažniausiai bankrutavo smulkios, mažai turto ir nedaug darbuotojų turinčios įmonės. Net 92 proc. visų bankrutavusių įmonių turėjo mažiau nei 10 darbuotojų.
Pasak draudimo eksperto A.Raziūno, kita įdomi tendencija – mažos įmonės verslo draudimu, kuris yra viena iš finansinės apsaugos priemonių, yra linkusios susirūpinti jau po nelaimės. Net 10 proc. smulkaus verslo įmonių, apsidraudusių verslo draudimu tai padarė tik patyrusios žalą, o 18 proc. neapsidraudusiųjų prisipažįsta tik po nelaimės susirūpintų apsauga.
Tyrimas taip pat rodo, kad 95 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių vadovų mato bent kelias reikšmingas rizikas jų verslui. Smulkaus verslo atstovai mano, kad didžiausią grėsmę jų verslui keliančios rizikos – gaisras (34 proc.), vagystė (33 proc.) ir įrangos gedimai (23 proc.). Kiek mažiau, penktadalis apklaustųjų, baiminasi stichinių nelaimių, gamybos ar veiklos nutrūkimo galimybės bei darbuotojų nedarbingumo dėl sveikatos sutrikimų. Tačiau tik pusė Lietuvos smulkaus verslo naudojasi verslo draudimo paslaugomis.
Tyrimas buvo atliktas liepos mėn., buvo apklausta 307 smulkios Lietuvos įmonės – kurių apyvarta neviršija 5 mln. Lt, o darbuotojų skaičius – 1–15.
