Anksčiau keturi bankai Lietuvoje naudojosi bendru bankomatų tinklu, kurį valdė bendrovė „Worldline Baltic“. Dviem bankams pasitraukus, bankomatų tinklas pasiskelbė nepriklausomu ir pasivadino „Medus“. Tai reiškia, kad siūloma prie tinklo jungtis ir kitoms finansų institucijoms, o kur bankomatus bus galima rasti ir ką juose veikti – priklausys nuo operatorės.
Apie tai – pokalbis su „Medaus“ bankomatus netiesiogiai kontroliuojančios įmonės „Worldline Baltic“ vadove Zanda Brivule Jansone. Ji neslepia didelių ambicijų rinkoje ir įžvelgia, kad ateityje Lietuvoje gali likti tik vienas bankomatų tinklas.
– Kas keičiasi su „Medumi“, kodėl vadinatės nepriklausomu bankomatų tinklu?
– Šiuo metu bankomatai didelė tema visoje Europoje, jų tinklai mažėja. Kai kuriose rinkose tai kelia daug iššūkių. Švedijos žmonės džiaugiasi esanti visuomenė be grynųjų, o Vokietijoje yra ir pasipriešinimo – kodėl tiek daug mokėjimų kortelėmis, kodėl negalima naudoti grynųjų. Tai tikri debatai ir tikra gyvenimiška situacija.
Ir kai pasižiūrime į Baltijos šalis, Lietuvą, bankomatų tinklai taip pat sumažėjo. Mes leidomės į didelę avantiūrą ir pirmąkart pasiskelbėme nepriklausomu bankomatų tinklu. Mes nesame nei bankas, nesame finansinė institucija, neturime savo kortelių. Mes esame specializuotos paslaugos tiekėjas, dirbame tik kortelių aptarnavimo srityje ir nieko kito nedarome.
Žinoma, mes negalėtume veikti, jei neturėtume vietinių bankų partnerių. Šiuo metu bendradarbiaujame su „Citadele“ ir Šiaulių banku. Tačiau jie mums nieko nebegarantuoja, komerciškai, kaip bankomatų tinklas, mes prisiimame visą riziką.
Mes būsime priklausomi nuo to, ar mūsų bankomatais naudosis bankų klientai, užsieniečiai, kitų bankų klientai.
Lietuvos rinka šiuo atveju palanki, kadangi daug bankų leidžia kortelių turėtojams naudotis bet kuriuo tinklu.
– Bet bankomatų tinklas veikė ir anksčiau – ar jis buvo priklausomas?
– Mes jį prižiūrėjome komerciškai, tačiau jis priklausė bankams. Bankai sprendė, kur pastatyti bankomatą, kiek jų turėti. Visa tai dabar perėjo „Worldline“ kaip komerciniam bankomatų tiekėjui.
Dabar mus domina bet kuris kortelės turėtojas, tai todėl naudojame prekės ženklą ir sakome, kad tai bankomatai kiekvienam.
Žinoma, pažiūrėjus į pasaulines tendencijas, mes Lietuvoje esame labai maži. Taip, turime bankomatus visoje šalyje, bet neturime tūkstančių bankomatų. Turime tik mažą, bet reikšmingą dalį bankomatų.
– Kiek bankomatų šiuo metu turite?
– Man regis, apie 170, tačiau galėsiu patikslinti. Mes stebėsime, kaip žmonės jais naudojasi, ar jie tinkamose vietose, spręsime grynai komerciškai, ar verta bankomatą įrengti, ar ne.
Ir mes taip pat tikimės, kad per kitus 12 mėnesių, kadangi Lietuva yra finansinių technologijų centras ir čia daug naujų finansinių institucijų, mes tikrai save pozicionuosime kaip paslaugos teikėją visoms toms naujoms finansinėms institucijoms.
– Gal galite pateikti pavyzdžių?
– Ne, negaliu pasakyti konkrečių pavyzdžių, nes kol kas tai tik dvišaliai pokalbiai. Ir kad galėtume viską parengti efektyviausiai, reikia atlikti didelių projektų. Sutartys dar nepasirašytos, bet tai yra siekis ir vienas iš mūsų verslo tikslų, dėl to proaktyviai dirbsime.
Ir tai atitinka tas tendencijas, kurias matome Europoje. Europoje jau yra daug nepriklausomų bankomatų valdytojų, kurie naudojasi situacija, kad bankai yra priversti atlikti tam tikrus pokyčius, mažinti, optimizuoti savus tinklus. Mes naudojamės atsirandančiomis spragomis – atsiranda niša rinkoje aptarnauti bendruomenes.
– Kaip yra kitose šalyse?
– Švedijoje, pavyzdžiui, dauguma didžiųjų bankų įkūrė naują bendrą bendrovę ir bet kuris švedas gali naudoti „Bankomat“ tinklu su bet kuria kortele. Yra vienas tinklas, o ne atskirų bankų bankomatai.
Kita didelė rinka yra Nyderlandai. Jie taip pat suformavo naują prekės ženklą „Geldmaat“, tai oranžiniai gražiai atrodantys bankomatai. Trys bankai sumetė į krūvą savo turėtus tinklus, suformavo naują kompaniją ir taip atsirado visiškai nuo bankų nepriklausomas bankomatų tinklas.
Tas pats vyksta ir Šveicarijoje.
Ir tikriausiai girdėjote, kad kalbama, jog Baltijos šalyse bankai tikriausiai kažkada pasielgs taip pat. Klausimas – kada, ir kokie bus pagrindiniai veiksniai. Bet „Worldline“ siunčia žinią – štai mes startuojame ir save pozicionuosime.
– Kokia Švedijos patirtis – kiek pasikeitė kainos vartotojams?
– Labai geras ir teisingas klausimas, deja, neturiu atsakymo. Bankams tikriausiai išlaidos sumažėjo, bet nestudijavau kainų vartotojams. Nenorėčiau pateikti nuomonės, kuri būtų neprofesionali.
– Nelabai supratau, ar jūs tikitės įsigyti bankomatų tinklus iš bankų, ar vis tik tikitės naujo didelio konkurento?
– Aš nežinau apie konkurentus. Žinoma, tai nėra unikalus verslo modelis, čia gali būti konkurentų, mes jų nematėme dar nė vienoje Baltijos šalyje.
Tačiau iš principo, pokalbis yra apie tai, kad bankai kažkuriuo momentu gali nuspręsti nebelikti įsikabinę nuosavų tinklų, ir ta tendencija bus labai aiški.
– Kokia jūsų strategija, ką keisite, gal pasiūlysite naujų paslaugų?
– Funkcionalumo prasme mes daugiausia teiksime pinigų išgryninimo ir įnešimo funkcionalumą. Mes turime gerbti Šiaurės bankų strategiją, o jų strategija yra tai, kad bankomatai – tik pinigams. Tam yra gera priežastis. Lietuvoje turime keturis sezonus, todėl sunku šias mašinas pritaikyti dar kam nors.
– Bankomatų skaičius pastaruoju metu smarkiai mažėjo, ar reikėtų tikėtis tolesnio bankomatų skaičiaus mažėjimo?
– Lietuvos banko (LB) statistika rodo, kad bankų padaliniuose vis dar yra daug grynųjų. Ir pagrindinis klientas operacijoms grynaisiais – mažos įmonės, parduotuvės, išparduotuvės, kurios dienos pabaigoje turi įnešti pinigus į banko sąskaitą. Įnešti pinigus į bankomatą yra labai patogus būdas. LB statistika rodo, kad vis dar yra daug grynųjų, kuriuos reikia perkelti iš padalinių į bankomatus.
Artimiausiais metais dėl to bankomatų tinklo mažėjimas gali stabtelti. Yra aiškus poreikis verslui ir bankams tvarkytis su grynaisiais.
Lietuvoje matome, kad bankai savo padaliniuose vis mažiau teikia paslaugų grynaisiais pinigais, jiems svarbiausia sinergija ir efektyvumas. Todėl mūsų tinklas taip pat pataikys į šią tendenciją, atidžiai žiūrim, kur reikia surinkti pinigus ir padėti verslui.
– Kaip bankomatų verslas veikia? Ar jūs uždirbate komisinius?
– Taip, mums sumoka bankai, taip pat priimame VISA ir „Mastercard“ korteles, atliekant pinigų išėmimą bet kuria kortele. Turime tiesioginius susitarimus su „Citadele“ ir Šiaulių bankais, tai yra tiesioginiai klientai. O kiti – yra sistema, VISA ir „Mastercard“ sistemos taisyklės apibrėžia, kiek mes gauname už kiekvieną operaciją iš bet kurio kortelės turėtojo, kuris naudojasi mūsų mašina.
– Tokie startuoliai kaip „Revolut“ ar N26 siūlo pinigus išgryninti nemokamai. Ar tai ką nors keičia rinkoje?
– Jie už tai galiausiai susimoka. Verslo modelis, kurį jie pasirinko – išmokėti pinigus vartotojams nemokamai, tai yra dalis jų strategijos. Žinoma, kad jie turi atidirbti už tuos pinigus kažkur kitur. Bet iš principo, jiems tenka išlaidos už tas transakcijas, jie patys nemokamo pinigų gryninimo negauna.
– Ar planuojate pasiūlyti kokių naujovių? Kas gali keistis?
– Jei klausiate apie naujus funkcionalumus, be abejo, ieškosime būdų diegti naujoves. Galbūt bankomatas atrodo kaip labai paprasta mašina, tačiau yra dar didelė neišeksploatuota sritis – tai vartotojų patirtis. Mes tobulėsime. Pvz., jei esate vartotojas, kuo dažniausiai nusiviliate, kai ateinate prie bankomato?
– Kad jie labai lėti?
– Taip, tai vienas dalykas, prie kurio dirbsime, tą pripažinsiu. Tačiau kita – tu negauni tų nominalų, kurių norėtum. Čia turime ketinimų. Mes žiūrėsime į mažus dalykus taip pat, kad operacijos būtų greitesnės. Pvz., jei bankui nurodai, kad tavo pagrindinė kalba yra lietuvių, kam dar bankomate tau reikia rodyti ekraną pasirinkti kalbai? Kodėl bankomatas iškart su tavim nekalba lietuviškai?
Technologijos tą leidžia atlikti. Pažadame, kad mūsų bankomatai po truputį taps geresni. Tai nevirs kažkokia nauja masine technologija, ne. Tačiau drąsiai galiu pasakyti, kad esame turtingi technologijomis ir dabar didžiausia kelionė – panaudoti tas technologijas vartotojų naudai.
– O gal ką nors naujo pasiūlysite jau artimiausiu metu?
– Mūsų projektai nėra sudėlioti laiko juostoje, bet bus naujienų, apie kurias pranešime. Pirmą kitų metų pusmetį bandysime išeiti su nauju pirmu kartu. Kad galėtume pasakyti, jog kai ką padarėme pirmi. Bet pirmiau pažiūrėsime, ar mums tai pavyks.
– Dalis žmonių jau naudojasi „Google Pay“ ar „Apple Pay“ ir jie nenešioja kortelių. Ar jiems atsiras galimybių išgryninti pinigų?
– Būtent su tuo mes dirbame. Nenoriu visko atskleisti, nes nenoriu per daug prižadėti. Tai viena iš sričių, kur žmonės dirba. Žinome, ką reikia padaryti.
– Ką apskritai veikia „Worldline“ įmonė pasaulyje, kokia yra jūsų pagrindinė veikla?
– „Worldline“ yra profesionali mokėjimų bendrovė – mes esame partneriai bankams, finansinėms institucijoms. Iš esmės tai, ką mes darome, galėtų būti atliekama pačių bankų, bet bankams mes šias paslaugas galime pasiūlyti kaip verslas.
Pirma, tai mokėjimų kortelės – jei kas nori išleisti korteles, bet kuri finansų institucija, ar priimti korteles, „Worldline“ gali tą pasiūlyti visiškai aptarnauti (angl. outsource). Pavyzdžiui, naujiems startuoliams, jei jie turi puikią verslo idėją ir ją reikia įgyvendinti, mes galime tą atlikti, pasirūpinti technine dalimi (angl. back end.), kol startuoliai bus susitelkę į paslaugos teikimą (angl. front end.). Mums tektų infrastruktūros dalis, prieiga prie schemų.
Antra sritis – mokėjimai apskritai. Ne Baltijos šalyse, ne Lietuvoje, vienas pagrindinių „Worldline“ produktų pasaulyje – mes atliekame visą vertės grandinę, kuri susijusi su mokėjimais, SEPA mokėjimais, momentiniais mokėjimais, tiesioginiu debetu ir pan. Mes Vakaruose esame bankų partneris.
Gali būti ir kitokios transakcijų sistemos, tokios kaip transporto bilietai.
Niekada nepamatysite mūsų pavadinimo ant bankomatų ar iškabose, nes mes nesame vartotojams skirtas prekės ženklas, esame į verslą orientuotas B2B verslas.
– Šalies prezidentas pakvietė Lenkijos bankus ateiti investuoti į Lietuvą, kaip vertinate, kiek realu, kad čia žengtų dar viena institucija?
Atsako Gintautas Sasnauskas, „Worldline Baltics“ Verslo plėtros vadovas: Aš tikiu laisva rinka, ir čia verslas daromas ne pagal pakvietimus. Čia verslas varomas rinkos dydžio, noro kurti inovacijas, pvz., kaip „Revolut“. Jie tik dabar gavo licenciją Lietuvoje, tačiau jie buvo garsūs ilgą laiką iki tol vien dėl to, kad pasiūlė tam tikrų inovacijų. Jie iškart tapo hitu, iškart tam tikra gyventojų dalis pradėjo naudotis jų paslaugomis. Niekas nepakvietė jų daryti verslo.
Z.Brivule Jansone: Verslas ateina ten, kur yra poreikis. Inovacijos bankams bus iššūkis. Gerąja prasme, tai ne kritika bankams, tačiau bankai yra žymiai didesnės organizacijos, su daug padalinių, kuriuos sudėtinga gerai koordinuoti. O tokie vyrukai kaip „Revolut“ ar kiti startuoliai veiklą pradeda keliuose kambariuose. Jiems kartais, ne visada ir nebūtinai, bet dažnai geriau aptikti egzistuojančius poreikius, jie rinkoje turi didesnį greitį.
Dabar galime matyti, kad bankai kopijuoja „Revolut“ funkcijas į savo programėles. Kita vertus, tai, ką padarė „Revolut“ – nėra joks stebuklas, bankams tos technologijos buvo prieinamos gal prieš 5–7 metus. Jie tiesiog tai panaudojo kitu būdu.
Dėl pakvietimų lenkų bankams – niekas negali Vyriausybės lygmeniu pasiūlyti gero verslo modelio. Tai ateina iš rinkos. Pradėti dažnai lengva, tačiau išaugti iki valstybės masto reikia kantrybės, kompetencijos, verslo supratimo.
Lietuvoje buvo labai gerų startuolių su labai gerais sprendimais, kurie taip iki nieko ir neišaugo. Dažniausiai – dėl mažų rinkodaros biudžetų. Štai kuo įsitvirtinę bankai vis dar skiriasi – jie turi apimtis, dydį ir jie turi biudžetus auginti verslui. Tai didelis skirtumas, kodėl mažiesiems nėra taip paprasta, nors jų idėjos gali būti ir fantastiškos.
– O kaip su 50 metų ir daugiau naudojama technologija, tokia kaip „Mastercard“ ar VISA kortelės, ar čia gali būti kokių permainų ateityje?
– Nėra paslapties, kad Europos centrinis bankas (ECB) keliuose pranešimuose minėjo, kad imasi iniciatyvos kurti europinę schemą, kadangi VISA ir „Mastercard“ yra amerikietiškos.
Kiek žinau, ECB paprašė valstybių centrinių bankų, kad jie įvertintų, kas tai galėtų būti. Nėra konkretesnių idėjų, bet jie pradeda prie to dirbti. Ar tai pasiseks? Paprastai vyriausybinės iniciatyvos retai kada būna tokios sėkmingos, nes reikia ir komercinio postūmio, patirties.
Momentiniai mokėjimai yra vienas iš dalykų, kuriuos norėjo stumti Lietuva, pvz., su „MoQ“. Ir bus daugiau tokių tendencijų.
G.Sasnauskas: „Worldline“ kolegos, kai kalba apie tendencijas, sako, kad artimiausiu metu mokėjimai keisis ir jie vis labiau bus pagrįsti principu „iš sąskaitos į sąskaitą“, o ne kortelių pagrindu. Tai globalios kompanijos vizija. Negalima pasakyti, kada taip atsitiks, koks bus pokyčio greitis, bet tikrai yra lūkesčių ir ambicijų.
Z.Brivule Jansone: „Worldline“ ambicija – momentiniai mokėjimai, ir kad jie nebūtų tik europiniai. Tikimės, kad tokie mokėjimai veiks visame pasaulyje. Ir jau dabar vyksta daug gerų sistemų sąveikų pratimų. Galime sujungti sistemas Azijoje su sistemomis Europoje ir tai iš tiesų gali vykti – tu atlieki pavedimą, ir po dviejų minučių pamatai jį savo sąskaitoje.
– Kol kas mokėjimų kortelės neturi rimto konkurento?
– Šiuo metu momentinių mokėjimų vidurkis yra 10 sekundžių, ir jei atliekant mokėjimą tenka 10 sekundžių laukti, kol patvirtins, tai kortelės vis dar yra greitesnės. Tad reikia auginti tokią sistemą. Tokios sistemos masto didinimas bus didelis dalykas, tai nėra tik serverių atnaujinimas.
G.Sasnauskas: VISA ir „Mastercard“ vis dar yra didžiulės jėgos, bet jos ir sukūrė ekosistemas, kurios veikia. Galiu su savo lietuviška kortele nukeliauti kad ir į Kazachstaną ir galiu su ja mokėti. Turbūt užtruks 10 sekundžių patvirtinti mokėjimą, bet jis veiks. Galiu nuvykti į Argentiną, galiu mokėti. Galiu vykti į JAV ar Kanadą, ir be problemų nekeisdamas metodo atsiskaityti. Tai labai patogi, prieinama ir veikianti infrastruktūra.
Europinė sistema tarsi logiška, tačiau kad ji apimtų visą pasaulį – tai jau būtų didelis projektas.
Z.Brivule Jansone: „Wordline“ yra didžiausia mokėjimų apdorotoja Europoje, nėra didesnių, ir jei kas nors ir domisi europinėmis schemomis – mes esame tie, kurie domisi. Šis procesas nėra linijinis. Niekas to negali nuspręsti, kadangi rinka laisva. Galiausiai vartotojai nubalsuos, ką jie priims, o ko ne.
