Medienos pramonė tikina galinti stiebtis ir aukščiau, tačiau tam trūksta žaliavų. Verslininkai norėtų apsaugos iš atsakingų šalies institucijų, o šios tikina savos pramonės išskirti negalinčios dėl Europos Sąjungos (ES) taisyklių, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“.
Dalis Lietuvos medienos perdirbėjų po šiemet urėdijų skelbtų apvaliosios medienos pirkimo konkursų teigia apsirūpinę tik 50 proc. reikiamo gamybai žaliavos kiekio.
Kai kurie jų išlipę iš sunkmečio duobės atrado naujų eksporto nišų ir galėtų gaminti ir parduoti daugiau, tačiau trūksta žaliavų. Perdirbėjai priversti pirkti žaliavų iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos, tačiau tai kainuoja brangiau.
Įmonės „Sprusas“ vadovas Vladas Laurinaitis įsitikinęs, kad konkursuose šalies perdirbėjams sunku konkuruoti su Švedijos įmonėmis, kurie esą per tarpininkus Lietuvoje užkelia kainas ir nušluosto nosį vietiniams.
„Visa mediena iškeliauja. O čia tūkstančiai žmonių lieka be darbo, be pajamų ir pridėtinės vertės“, – sako jis.
Tokią tendenciją pastebi ir asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas.
„Kaina – sąlyginis skaičius. Reikėtų apskaičiuoti, kiek čia darbo vietų būtų sukuriama, jei ta žaliava būtų perdirbama Lietuvoje, kiek būtų pridėtinės vertės, mokesčių. Tai, kad šiandien mes eksportuojame žaliavas, o ne produktus, yra praradimas“, – teigė R.Beinortas.
Lietuvos medienos perdirbėjai ketina kreiptis ir į aplinkos ministrą su prašymu imtis veiksmų, pavyzdžiui, šiek tiek pataisyti apvaliosios medienos prekybos taisykles ir apsaugoti vietinius perdirbėjus nuo žaliavos trūkumų. Taip pat siūloma pasinaudoti miškais, kurie yra rezervuoti nuosavybės teisių atkūrimui, mat apie 267 tūkst. hektarų šios paskirties miškų šiuo metu yra visai neliečiami.
