Pinigų medikų algoms valdžia ieškos lošimų verslo kišenėse, o loterijų linkusi pasigailėti

Vyriausybės koridoriuose šiuo metu klaidžioja išvada dėl loterijų ir azartinių lošimų mokesčių padidinimo ir naujų įvedimo. Šių verslų atstovų kišenėse pinigų nusprendė pasidairyti A.Veryga, neseniai pažadėjęs padidinti medikų atlyginimus.

Pirminiame įstatymo projekte, kurį dar pernai lapkritį pateikė 7 parlamentarai, numatyta didinti loterijų ir azartinių lošimų mokesčius, o taip pat pastariesiems įvesti dar ir naują mokestį.

Ką siūlo Seimo nariai?

Siūloma, organizuojant loterijas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikyti nebe 5, o 7 proc. mokesčio tarifą.

Organizuojant bingą, totalizatorių ir lažybas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei siūloma taikyti nebe 15, o 20 proc. mokesčio tarifą.

Organizuojant nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei siūloma taikyti ne 10, o 15 proc. mokesčio tarifą.

Be to, siūloma įvesti naują mokestį. „Loterijų ir lošimų mokesčio bazei – lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumų skirtumui – taikomas 5 procentų mokesčio tarifas“, – rašoma projekte.

Taip pat siūloma padidinti mokesčio dydį už lošimo įrenginius: už B kategorijos lošimo automatą imti 111 eurų per mėnesį (vietoje 87 eurų), už ruletės, kortų arba kauliukų stalą – 2027 eurus per mėnesį (vietoje 1738 eurų).

Finansų ministerijos išvadoje, kurios Vyriausybė dar nėra apsvarsčiusi, siūloma nedidinti loterijų apmokestinimo ir palikti galioti 5 proc. mokesčio tarifą nuo visų parduotų bilietų. Tačiau Finansų ministerijos specialistai siūlo pritarti mokesčių padidinimui azartiniams lošimams.

Šiuo metu Finansų ministerija laukia „argumentuotos nuomonės“ iš įvairių loterijų ir azartinių lošimų organizatorių dėl šio klausimo.

Loterijų atstovai: žlugtų olimpinis sportas

Loterijų atstovai džiaugiasi Finansų ministerijos išvada ir aiškina, kad negalima prilyginti loterijų azartiniams lošimams.

„Nėra teisinga, kai suplakamas loterijų ir azartinių lošimų apmokestinimas. Skiriasi ne tik jų socialinis poveikis, bet ir mokesčių bazė: skirtingai nei azartiniai lošimai, loterijos moka mokestį nuo visų pajamų. Vertinant pagal tą pačią mokesčių bazę, jei būtų priimtas siūlomas mokesčio padidinimas, loterijos mokesčių mokėtų daugiau nei 40 proc. nuo grynųjų pajamų. Dabar moka beveik 30 procentų nuo pajamų“, – 15min sakė Maksimas Reznikovas, Loterijų asociacijos prezidentas.

Jis tikino, kad didesnis mokestis žlugdytų ir loterijų bendroves, ir olimpinį judėjimą.

Didžiausios loterijų bendrovės „Olifėja“ akcininkas yra Lietuvos tautinis olimpinis judėjimas, taigi didelė dalis loterijų pajamų tiesiogiai tenka sportui, todėl olimpinio judėjimo nereikia finansuoti valstybės lėšomis, – aiškino M.Reznikovas.

„Svarbi veikiančių loterijų paskirtis yra sporto rėmimas, taip pat remiami kultūros renginiai. Tam tenka 8 proc. kiekvieno parduodamo bilieto vertės. Be to, didžiausios loterijų bendrovės „Olifėja“ akcininkas yra Lietuvos tautinis olimpinis judėjimas, taigi didelė dalis loterijų pajamų tiesiogiai tenka sportui, todėl olimpinio judėjimo nereikia finansuoti valstybės lėšomis“, – kalbėjo jis.

M.Reznikovas pridūrė, kad, padidinus mokestį, bendros Lietuvos tautinio olimpinio komiteto metinės pajamos sumažėtų ketvirtadaliu, o šituos praradimus galiausiai tektų kompensuoti valstybei.

Jo tikinimu, daugiau nei Lietuva sportui skiria tik loterijos Lenkijoje (2012 m. – 36,18 proc.; 2015 m. – 24,68 proc.) ir Norvegijoje (2012 m. – 28,62 proc.; 2015 m. – 33,54 proc.). Kitose Europos valstybėse skiriama mažiau – 2015 m. Austrija skyrė 10,7 proc., Izraelis – 16,44 proc., Nyderlandai – 11,56 proc., Portugalija – 7,09 proc., Slovėnija – 11,27 proc., Šveicarija – 15,36 proc., Vengrija – 6,07 proc., Vokietija – 12,91 proc. pajamų.

Azartinių lošimų organizatoriai prašo viską detaliai išanalizuoti

Azartinių lošimų organizatoriai neskuba griežtai vertinti Vyriausybėje svarstomų siūlymų, jie tik prašo kuo išsamesnės situacijos analizės.

„Svarstant dėl galimų pokyčių, svarbu įvertinti šiuo metu galiojančius mokesčių tarifus, o ne tik sumokamų mokesčių nuo šalies BVP dalį, kuri Lietuvoje yra mažesnė dėl to, kad pati rinka yra kelis kartus mažesnė nei Latvijoje ir tokia pati kaip rinka Estijoje, nors žmonių skaičius šioje šalyje yra tris kartus mažesnis. Svarbūs kiti galiojantys ar suplanuoti įsigalioti įstatymai, kurie didina veiklos kaštus, pavyzdžiui, reguliacinio mechanizmo išlaikymas“, – 15min sakė Saulius Petravičius, „Olympic Casino Group Baltija“ generalinis direktorius.

Jis prašo įvertinti ir dabartinę sektoriaus situaciją. „Naujausiais duomenimis, antžeminių lošimų segmentų augimas lėtėja, nuotoliniai lošimai auga, tačiau šį augimą lėmė 2016 m. įsigalioję nauji įstatymai, kuriais nuotoliniai lošimai buvo įteisinti, todėl iki šiol vyko ir vis dar vyksta šešėlio atsitraukimas“, – aiškino S.Petravičius.

Pasak jo, pastaruosius veiksnius verslas įvertino teigiamai, todėl į Lietuvos azartinių lošimų ir pramogų sektorių per pastaruosius metus daug investavo užsienio kapitalo bendrovės.

„Natūralu, kad mokestinė aplinka turi reikšmingos įtakos šalyje jau veikiantiems verslams, taip pat potencialiems investuotojams. Su mokesčių kėlimu susiję verslo sąlygų pokyčiai mažina patrauklumą investuoti, tuo pačiu metu netiesiogiai remia „šešėlyje“ veikiančius paslaugų tiekėjus“, – sakė S.Petravičius.

Štai kaip azartiniai lošimai yra apmokestinami kaimyninėse valstybėse: