„Mums būtinas partneris Rusijoje. Patirtis rodo, kad bet kuri įmonė, eksportuojanti maisto produktus į šią rinką, kilus bėdoms pati neįstengia patekti į Rusijos valdžios kabinetus.
Tai – tvarka, kuri užsieniečiams galioja visose Rusijos valdžios institucijose. Juk net oficialaus atsakymo į paklausimą iš jų tenka laukti maždaug mėnesį“, – sakė Eksporto vystymo asociacijos direktorius Vilius Martusevičius.
Pavyzdžiui, eksportuojančioms įmonėms bemaž nepasiekiama Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba. O jos taikomi eksporto reikalavimai yra ypač griežti.
„Atsiradus kliūčių lietuviškų gaminių eksportas Rusijoje būdavo ilgam, kartais – ir pusmečiui apribotas“, – sakė Krekenavos agrofirmos generalinis direktorius Linas Grikšas.
Bendradarbiavimo memorandumą Lietuvos Eksporto vystymo asociacija ir Šiaurės Vakarų Rusijos mėsos perdirbėjų asociacija pasirašė pernai gruodį. Kovo pradžioje asociacijos surengė susitikimą – į Vilnių buvo atvykę Rusijos Mėsos perdirbėjų asociacijos vykdomasis direktorius Dmitrijus Pozdniakovas ir Sankt Peterburgo, Leningrado srities veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos vadovas Olegas Gromovas.
Anot O.Gromovo, Rusijos mėsos perdirbėjų ir Eksporto vystymo asociacijų bendradarbiavimas ypač naudingas eksporto plėtrai. Asociacijoms dirbant išvien eksportui kils mažiau trukdžių, atsiras daugiau Rusijos tarnybų supratingumo, todėl ir iškilusias problemas bus galima išspręsti daug greičiau.
Problemas susitikime kartu taip pat aptarė Krekenavos agrofirmos, „Agrovet“, „Pieno žvaigždžių“, „Žemaitijos pieno“, „Marijampolės pieno konservų“, „Univitos“ ir kitų Lietuvos mėsos bei pieno perdirbimo įmonių atstovai.
Maždaug 80 proc. viso Rusijos mėsos ir pieno importo keliauja per Šiaurės Vakarų regioną – Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį.
