Kol Migracijos departamentas skundžiasi, kad nespėja spręsti nacionalinių vizų išdavimo klausimų, realių žmonių istorijos šokiruoja ir parodo priešingą vaizdą – departamento „išvirta košė“ virsta asmeninėmis tragedijomis ir bylomis teismuose.
Ši istorija netgi būtų likusi nežinoma, jei ne atsitiktinumas – 15min susidomėjo kitų imigrantų bėdomis Lietuvoje ir jų skundais Migracijos departamentui. Apie tai skaitykite kitoje publikacijoje.
Išvarė iš namų
Iranietis Imanas Boroumandas Lietuvoje gyveno nuo 2014 m. – čia jis įkūrė vieną iš valdomų įmonių, su kuria žengė į Europos rinką. 15min jis patikina, kad planavo šalyje gyventi dar 5–10 metų ir plėtoti verslą, galbūt atidaryti parduotuvių tinklą.
Tačiau tai, ką šeštadienį patyrė Vilniaus oro uoste, jam dar ilgai sapnuosis košmaruose – jis buvo pusantros paros pralaikytas ankštoje patalpoje ir galiausiai deportuotas.
„Ši vieta smirda išmatomis. Aš ir mano žmona atvykome į Vilniaus oro uostą sausio 6 d. 11.45 val. tik tam, kad išsiaiškintume, jog mūsų vizos nebegalioja nuo sausio 2 dienos. Pasienio policija palydėjo mus į ankštą kambarėlį, kuriame stovėjo itin purvini baldai ir tualetas“, – savo istoriją pasakoja I.Boroumandas ir vadina tai siaubingiausiu gyvenimo įvykiu.
„Purviname ir smirdinčiame kambaryje“ vyras su šeima be pagalvių ar antklodžių leido 32 valandas. Jiems nebuvo pasiūlyta netgi maisto – vyras teigia, kad turėjo maitintis „šlamštmaisčiu“, kuriam išleido 100 eurų „Narvesen“ parduotuvėje. Net ir į ją galėjo pateikti tik su pasieniečių palyda – jokių kitų galimybių įsigyti maisto nebuvo.
„Aš ir mano šeima, niekuomet gyvenime neturėjome jokių kriminalinių įrašų ir niekuomet nesame nakvoję prastesnėje nei 5 žvaigždučių viešbutis vietoje. Bet jie mus uždarė purviname mažame smirdinčiame kambarėlyje. Su mano 6 metų vaiku, kuriam net nežinau, kaip galiu visa tai paaiškinti“, – aiškina I.Boroumandas.
Nieko neįtarė ir nebuvo jokių įspėjimų
„Mes įsteigėme įmonę 2014 metais ir nuo tada gyvenome Lietuvoje, turėjome Migracijos departamento leidimą. 2017 metų lapkritį baigėsi leidimo terminas ir Migracijos departamentas mums pasakė, kad turime gauti vizą. Paklausėme, kodėl? Norime turėti leidimą. Jie atsakė, kad dėl didelio darbų kiekio sprendimo negali priimti per du mėnesius, todėl mums reikia vizos“, – pasakoja iranietis.
Jis tikina, kad nieko blogo neįtaręs ir gyvenęs įprastą gyvenimą – šešerių metų dukra lankė Vilniaus tarptautinę mokyklą, šeima buvo įsikūrusi prabangiuose namuose Vilniaus Pilies gatvėje, turėjo du automobilius, o vyras su Japonijos kompanija derėjosi dėl naujo parduotuvių tinklo.
„Taigi, viza mums buvo paruošta. Artėjant Kalėdoms paklausėme Migracijos departamento, ar galime išvykti į Iraną, ar nekils kokių problemų. Jie mums atsakė – ne, nebus jokių problemų, tai D tipo viza, galite be problemų sieną kirsti kelis kartus. Nusipirkome bilietus ir išvykome į Iraną gruodžio 19 d., o grįžome jau sausio 6 d. Tačiau Vilniaus oro uoste pasieniečiai pasakė, kad negali mūsų įleisti į šalį“, – sako iranietis.
I.Boroumandas iki šiol negali suvokti, kodėl jų viza buvo atšaukta.
„Paklausėme, kodėl mūsų negali įleisti. Jie atsakė, kad viza buvo atšaukta Migracijos departamento. Tuomet jie mus nuvedė į tokį kaip ir kalėjimą, galiu tik taip pavadinti. Policijos biuras buvo pirmame ar požeminiame oro uosto aukšte. Jie paėmė mūsų pasus ir laikė tame kambarėlyje“, – sako I.Boroumandas.
Atvykusi advokatė iraniečiui paaiškino, kad pasieniečių sistemose nėra jokių įrašų, todėl iraniečių šeima nebuvo įleista.
„Aiškinau, mano namai yra šioje valstybėje, aš čia gyvenu, ką visa tai reiškia. Neturiu jokių kitų namų niekur pasaulyje. O man atsakė, kad dabar šeštadienis, su Migracijos departamentu susisiekti negalima, nes jis uždarytas“, – sako iranietis.
Pagalvę ir antklodę dukrai į oro uostą vežė draugai
„Mes ten laukėme kaip kokie nusikaltėliai. Jie atnešė mums pasirašyti dokumentų. Galiu pasakyti, kad mums tai košmaras. Per naktį likome su žmona ir 6 metų mergaite. Jai nesugebu iki dabar paaiškinti, kodėl ji ne namuose ir neina į mokyklą“, – pasakoja vyras.
Šaltame kambaryje nebuvo nei pagalvių, nei antklodžių, nebuvo netgi galimybės jų nusipirkti. Todėl iraniečiams į pagalbą skubėjo draugai – jų atvežtą patalynę pareigūnai leido naudoti.
„Klausėme jų, ar galime apsistoti oro uosto viešbutyje, tačiau mums atsakė, kad ne, negalima, nes viešbutis yra ne pačiame oro uoste, o už jo, jis nekontroliuojamas policijos. Aš kartojau, mes atvykome, kad čia liktume, mes atvykome čia gyventi legaliai. Mes turėjome galiojančią vizą, neturėjome jokių žinių, kad Migracijos departamentas ją būtų atšaukęs“, – sako I.Boroumandas.
Vos tik mane įleis į Lietuvą, aš parduosiu viską, ką tik turiu, ir paliksiu šią šalį. Tai nėra tinkama vieta investicijoms. Patikėkite, aš taip galvoju.
Sekmadienį I.Boroumandui pareigūnai nurodė, kad šeima turi grįžti į savo šalį ir bilietas jiems bus apmokėtas. Pareigūnai jį nuvedė į „Turkish Airlines“ biurą, tačiau čia jau teko bilietą pirkti patiems – iki Irano grįžti šeimai kainavo 1000 eurų.
„Kai nuėjome į „Turkish Airlines“ biurą, policija mums pasakė, kad turime patys nusipirkti bilietą. Aš atsakiau, kad nepirksiu ir neturiu jokių pinigų. Jie man atsakė, kad „ok“, jus areštuosime ir deportuosime į jūsų šalį, o tuomet jau ten susimokėsite vietos policijai už bilietą. Nebenorėjau jokio papildomo streso ir problemų, nusipirkome bilietus“, – pasakoja I.Boroumandas.
Į Stambulą šeima skrido su palyda, jų pasai buvo užklijuotame voke ir perduoti skrydžio palydovui.
„Stambulo oro uoste mus vėl pasitiko su priežiūra, palyda mus nuvedė į kambarį, kur vėl vyko apklausa – kodėl mus atsisakė įleisti. Nenorėjau nieko atsakinėti, tai buvo ne jų reikalas. Jie nukopijavo visus dokumentus ir leido eiti į terminalą laukti skrydžio į Iraną“, – sako I.Boroumandas.
Jis patikina, kad dabar liko ir be darbo, ir be namų – šeima apsistojo viešbutyje ir laukia Lietuvos teismo sprendimo.
„Ši situacija yra tokia neaiški. Netgi jei teismas priims sprendimą, yra problema – mes turime gauti naują vizą. Žinote, turime vėl eiti į ambasadą, pateikti visus dokumentus, kreiptis dėl naujos vizos, vykti vėl į Lietuvą į savo pačių namus“, – apgailestauja I.Boroumandas.
Suprato, kodėl lietuviai emigruoja
„Aš visiškai nesugebu suprasti tokios šalies pozicijos. Jaučiuosi labai labai blogai, esu visiškai nusivylęs. Vos tik mane įleis į Lietuvą, aš parduosiu viską, ką tik turiu, ir paliksiu šią šalį. Tai nėra tinkama vieta investicijoms. Patikėkite, aš taip galvoju“, – sako I.Boroumandas.
Jis patikina norėjęs likti čia gyventi dar bent 5–10 metų, tačiau dabar šie planai greičiausiai keisis.
„Žinote, turime du automobilius, nuomojome butą Pilies gatvėje labai mieloje vietoje. Dabar aš turiu mokėti nuomą, nors su savimi net neturiu pakankamai rūbų. Viskas yra Vilniuje. Ar galite tuo patikėti? Šiuo metu esame viešbutyje. Dėl finansų neturiu jokių problemų savo gyvenime, tačiau ne tai esmė. Mes viešbutyje liksime dar bent 16 dienų, o po to dar turėsime taip gyventi du mėnesius, kol kandidatuosime dėl vizos, kol susitvarkysime dokumentus“, – piktinasi I.Boroumandas.
Nevilties apimtas vyras juokauja, kad dėl Lietuvos institucijų veiksmų liko „žmogumi, kuris bedarbis ir benamis“.
„Man advokatai pasakė kad pernai 49 tūkst. lietuvių paliko savo šalį. Ką tai rodo? Klausiate savęs, kodėl žmonės, kurie gyvena Lietuvoje, palieka šią šalį. Tai dabar aš matau, kad šitas biurokratinis procesas… Jokie užsieniečiai čia nenorės atvykti. Manau, ateityje Lietuva to labai gailėsis“, – sako I.Boroumandas.
Jis patikino, kad tai negalioja Lietuvos žmonėms – jiems tik dėkojo už pagalbą.
„Visi Lietuvos žmonės nori mums padėti, bet mums pakaktų, kad šalies Vyriausybė ir organizacijos savo darbą atliktų tinkamai, nieko daugiau. Aš tikrai ne vienintelis žmogus, kuris turi šią problemą“, – teigia I.Boroumandas.
Migracijos departamentą kaltina melu
Migracijos departamento išvadas peržvelgęs vyras piktinasi, kad iš Lietuvos išvarytas buvo melagingais pagrindais.
„Turiu didelių klausimų Migracijos departamentui. 2017 m. rugsėjį susirinkome visus dokumentus ir jiems nusiuntėme, kad gautume leidimą. Po to, vieną dieną mano įmonės darbuotoja pasakė, kad skambino kažkoks vaikinas ir klausė, ar ji čia dirba, ar ne. Užsirašiau telefoną ir popiet pats tam vaikinui paskambinau. Paklausiau, ar yra kokių problemų. Atsakė, kad ne. Paklausiau, gal man atvykti į Migracijos departamentą – sako ne, viskas yra gerai, paskambinkite man rytoj“, – nemalonia patirtimi dalijasi iranietis.
Kitą dieną vyras teigia bandęs Migracijos departamento atstovui pasiskambinti „100 kartų“.
„Yra įrašai mano telefone. Jie patys gali pasitikrinti „Telia“ kompanijoje, kiek kartų aš skambinau tam vaikinui. Iki tos dienos, kai aš išvykau iš Lietuvos, daug kartų lankiausi Migracijos departamente ir teiravausi, jei yra kokių problemų, pasakykite man. Kodėl leidimo išdavimas užtruko keturis mėnesius? Klausėme bet kokio departamento sprendimo, tačiau – tyla. O kai parskrendi, esi deportuojamas“, – sako I.Boroumandas.
Jis teigia, kad Migracijos pareigūnai išvadoje nurodė, jog buvo apsilankę pas jį biure ir ten nerado darbuotojų, dėl to jo verslas esąs fiktyvus.
„Jis esą nuvyko į biurą ir jis buvo uždarytas – nieko nebuvo. Tai yra visiškas melas. Kompanija įkurta Islandijos g. sandūroje su Vilniaus g. ir tame biure yra dar penkios kompanijos. Jei kas nors būtų atėjęs ir mūsų ten nebūtų, visi kiti žmonės būtų jį pasitikę. Tačiau niekas nebuvo pasirodęs“, – sako I.Boroumandas ir teigia esąs įsitikinęs, kad neigiamą išvadą surašęs pareigūnas melavo.
Įkūrė biotechnologijų kompaniją
Iranietis 15min paaiškino, kad Lietuvoje veikia tik viena iš jo įmonių.
„Čia turiu kompaniją, kuri turi žinių, kaip gaminti augimo medžiagas maisto pramonėje, tai biotechnologijų sritis. Turime sutartis ir dalis kompanijų yra užsienyje – kai kurios Japonijoje, Kinijoje, dalis Indijoje, dalis ES. Mes įsteigėme šią įmonę, kad patektume į ES rinką, 2014 m. manėme, kad yra labai gera galimybė veiklą pradėti Lietuvoje“, – sako I.Boroumandas.
Jis pasakoja, kad verslo pradžia buvo sklandi – bendrovę įkurti buvo itin lengva, nesunkiai rasta ir klientų ES.
„Pirmais metais, kai įsteigėme įmonę, turėjome 300 tūkst. eurų apyvartą ir įmonė tapo pelninga. Atsidūrėme tinkamoje padėtyje ir pasakėme sau, kad galime plėtoti savo veiklą ir kreipti ją į naujas sritis“, – tikina užsienietis.
Tačiau 2016-ųjų pabaigoje perspektyvos nebeatrodė tokios šviesios.
Šiuo metu aš nemanau, kad Lietuva gali būti gera vieta kuriant savo ateitį. Ar jūs taip manote?
„Mes vis tiek siekėme išlaikyti ir tęsti veiklą, kadangi šiame procese išleidome daug pinigų ir buvo galimybių apyvartas išauginti 2017 m. Todėl ėjome į derybas dėl naujų verslų kitose srityse. Šiuo metu mes esame viduryje derybų su Japonijos kompanija dėl mažmeninių parduotuvių tinklo kūrimo Lietuvoje. Dabar jau nežinome, ar galime tą padaryti“, – sako I.Boroumandas.
Jis svarsto perkelti savo veiklą į Austriją arba Ispaniją, kur „užsienio investicijos vertinamos labiau“, tačiau dabar yra situacijos įkaitas ir turės laukti Lietuvos teismų sprendimų.
„Turime užšaldyti derybas tarp mūsų ir Japonijos įmonės ir laukti teismo sprendimų. Ateitis yra labai neaiški, svarstome, kaip pasikeis mūsų gyvenimas ir vieta. Galbūt galime parduotuves kurti kitoje valstybėje. Šiuo metu aš nemanau, kad Lietuva gali būti gera vieta kuriant savo ateitį. Ar jūs taip manote?“ – su ašaromis kalbėjo I.Boroumandas.
Vyras savo siaubingus išgyvenimus oro uoste aprašė dviejų puslapių dokumente – tikina, kad nori tai pasilikti kaip prisiminimą ateičiai.
Iraniečio įmonė, pavadinta „Ailana“, šiuo metu turi keturis darbuotojus ir skolų „Sodrai“ neturi, rodo rekvizitai.lt informacija.
Verslo pagrįstumą vertina policija
15min gavo ir Migracijos departamento nutarimą, kurio pagrindu iraniečių šeima nebeįleista į Lietuvą.
Jame nurodoma, kad departamento Imigracijos skyriui „kilo pagrįstų įtarimų dėl bendrovės vykdomos veiklos, joje dirbančių darbuotojų ir minėto užsieniečio ketinimų Lietuvos Respublikoje“.
Dėl įtarimų departamentas kreipėsi į Policijos Migracijos valdybą ir po kurio laiko gavo parengtą raštą ir tarnybinį pranešimą.
„Bendrovė naudojasi negyvenamomis patalpomis, esančiomis adresu: Vilnius, Vilniaus g. 31. I.Boroumandas kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė darbo sutartis, sudarytas su A.I. ir J.I., kuriose nėra nurodyta, kad jie dirba nuotoliniu būdu. Remiantis bendrovės verslo planu, konstatuotina, kad bendrovė deklaruoja veiklą, susijusią su biologinių maistinių fermentų gamyba bei šio produkto didmeniniais pardavimais“, – rašoma rašte.
Toliau vardijama, kad darbuotojų funkcinės pareigybės esą kelia pagrįstų abejonių dėl „darbuotojų tinkamumo įgyvendinant bendrovės strateginį tikslą“, mat viena darbuotoja – vadybininkė, o kitas – vairuotojas.
Tai, kad darbuotojai yra Kaune, o ne Vilniuje, „yra rimtas pagrindas manyti“, kad darbuotojai įdarbinti tik formaliai.
Atsižvelgiant į šį manymą konstatuota, kad įmonė neatitinka įstatymų sąlygų, pagal kurias išduodami leidimai laikinai gyventi.
Institucijoms užkliuvo ir tai, kad iranietis savo verslo nevykdo gimtinėje.
„Paklaustas, kodėl jis neužsiima savo verslu savo kilmės valstybėje, I.Boroumandas nurodė, kad „verslas vykdomas ir Irane, o siekiant jį išplėsti pasirinkta Lietuva, kuri jungiasi su Europa“. Atsižvelgiant į tai yra rimtas pagrindas manyti, jog naudodamasis Irane vykdoma veikla I.Boroumandas siekia atitikti Įstatymo (...) nustatytas sąlygas leidimui laikinai gauti ir tokiu būdu patekti į Šengeno erdvę“, – rašoma Migracijos departamento sprendime.
Taip pat pažymima, kad „tai reiškia, jog tikrasis minėto Irano Islamo Respublikos piliečio tikslas yra ne kurti verslą ir darbo vietas Lietuvoje, o tik legalizuoti savo buvimą ES“.
Šį „nuosprendį“ pasirašė Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus vedėja Lucija Voišnis.
