Kaip teigė į pensiją išėjęs Šveicarijos įmonės „ORS Service AG“, valdančios pabėgėlių stovyklas Austrijoje, vadovas Willis Kochas, šio verslo marža yra nedidelė, o žmonių, plūstančių į stovyklas, kiekis nesustojamai auga.
Iš masinio pabėgėlių srauto, norinčio patekti į Europos šalis, pelnosi daug kas – pradedant smulkiaisiais verslininkais Graikijoje, baigiant JAV pensijų fondais.
„Dėl mūsų dalyvavimo išaugo paslaugų (pabėgėlių stovyklų) kokybė ir efektyvumas“, – tikina investicijų fondo „Argos Soditic“, buvusio „ORS“ investuotojo, atstovas Guy Semmensas.
Iš pabėgėlių uždirba ir aviacijos įmonės.
Iš pabėgėlių uždirba ir aviacijos įmonės. Vokietijos oro bendrovė „Air Berlin“ 2014 m. uždirbo apie 350 tūkst. dolerių iš užsakomųjų reisų, kuriais iš šalies buvo išgabenami asmenys, kuriems nuspręsta nesuteikti prieglobsčio.
Skaičiuojama, kad pasinaudodami Atėnuose įsikūrusiais bendrovės „Western Union“ skyriais, kasdien migrantai atsiima apie 20 tūkstančių eurų, tokiu būdu sumokėdami komisinius už kiekvieną atliktą operaciją.
Graikijos saloms, nukentėjusioms nuo mažėjančių turistų srautų ir šalies skolų krizės, pabėgėliai iš Sirijos yra tikras išsigelbėjimas. Nemažai pabėgusiųjų iš karo niokojamos šalies yra vidurinės klasės šeimos su vaikais, turinčios pinigų palapinių, miegmaišių ir kitų būtinųjų prekių įsigijimui.
Dėl migrantų antplūdžio kai kuriuose ekonomikos sektoriuose taip pat stiprėja konkurencija. Didžiosios Britanijos ir Graikijos mobiliojo ryšio operatoriai savo SIM kortelių pardavimą pradėjo orientuoti į pabėgėlius.
Italijos bankas „Extrabanca“ taip pat pradėjo teikti specialias paslaugas, pritaikytas būtent migrantams.
