Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) valdomas Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC) šiemet gavo beveik 4 mln. eurų paramą populiarinti profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą.
Visoje Lietuvoje tokiu populiarinimu už ES pinigus galėjo užsiimti vienintelė ši institucija – jokios kitos dėl tokio tikslo paramos kreiptis net neturėjo galimybės.
Viskas, ko reikalaujama už 4 milijonų eurų sumą – suorganizuoti 34 renginius, jokie kiti kriterijai nebus stebimi.
ŠMM pasiteisino, kad vienam populiarinimo renginiui bus skirta maždaug po 20,5 tūkst. eurų, o likę 3,3 milijono eurų keliaus informacinėms kampanijoms, TV ir radijo laidoms, profesinių mokymo įstaigų darbuotojų mokymams.
Tačiau KPMPC viešieji pirkimai kelia rimtų abejonių dėl leidžiamų pinigų efektyvumo – pirkimuose dalyvauja po vieną dalyvį, netgi jei dalyvių daugiau – dalies kvalifikacija tampa netinkama nepaisant mažesnių kainų ir gerokai didesnių veiklos apimčių. VPT netgi yra pripažinusi ribojamą konkurenciją.
Pavyzdžiui, už ES pinigus perkant mokymus suaugusiųjų kompetencijoms plėsti KPMPC atmetė 4 organizacijų kainos pasiūlymus ir konkurse liko vienas dalyvis, pasiūlęs dvigubai didesnę kainą (76 tūkst. Eur) už mažiausią siūlytą. Laimėjo du darbuotojus turinti VšĮ „Tyrimų ir mokymų centras“, o 74 darbuotojus turinčios bendrovės „Eurointegracijos projektai“, siūliusios 33 tūkst. eurų kainą, kvalifikacija neatitiko reikalavimų.
Keliolikos asmenų grupės mokymai dviem dienoms ir 16 akademinių valandų kainuoja 4000–5000 eurų. Mokymų dalyviai pietaus prabangiai – pietų kainos siekia ir 12 eurų, rodo viešųjų pirkimų duomenys.
Kitas atvejis: mokymus profesinių mokyklų mokytojams už 313 tūkstančių eurų KPMPC teiks įmonės, kurios pirkimus laimėjo be jokios konkurencijos – pirkimo dalyse buvo vienintelės dalyvės. Jose taip pat dirba po 2–3 darbuotojus.
O mokymų temos – meninis ugdymas, psichologinė pagalba, profesinio mokymo metodika ir panašiai.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) liepą nustatė, kad viename iš pirkimų KPMPC nustatė nepagrįstus ir dirbtinai ribojančius konkurenciją kvalifikacijos reikalavimus – įpareigota nutraukti pirkimo procedūras. Jei ne VPT įsikišimas, be konkurencijos „Lietuvos ryto“ televizijai ir vieną darbuotoją turinčiai įmonei „Fredy & Lilly“ būtų tekęs kone 200 tūkst. eurų užsakymas.
Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija už 31,48 mln. ES eurų kuria integruotą informacinę ir komunikacinę sistemą – turi būti sukurta viena sistema.
VPT netgi suabejojo, ar siūlyta televizijos laidos koncepcija apskritai buvo orientuota į švietimą – požymiai apėmė pramoginių laidų kūrimo specifiką.
Praėjusią savaitę VPT vėl pastebėjo, kad KPMPC dviejuose pirkimuose dalyvavo vos vienas tiekėjas – abu juos laimėjo „Idea Prima“, sudariusi 66 tūkst. eurų vertės sutartis. Anksčiau 8 darbuotojus turinti „Jostra“ buvo vienintelis dalyvis pirkime, kuriame 14 dalyvių grupių mokymai nupirkti už 75 tūkst. eurų. O tiek pat darbuotojų turinti bendrovė „Optimetrija“ be konkurencijos laimėjo kitą mokymų pirkimą už 81 tūkst. eurų.
Parama – saviems
Iš viso švietimo srityje kone milijardui ES eurų išdalinti jau yra paskelbtos 28 priemonės. Konkrečioms ŠMM valdomoms institucijoms ir „centrams“, nevertinant aukštųjų mokyklų, iškeliaus per 300 milijonų eurų.
15min jau rašė apie ant 3 milijonų eurų sėdintį ŠMM valdomą Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą, kuris už biudžeto pinigus pusvelčiui patalpas nuomojo privačiam viešbučiui. ŠMM aiškina, kad centras pinigus užsidirba pats ir ŠMM negali kontroliuoti, kaip tie pinigai bus panaudoti.
„Deja, teisės aktai nesuteikia ŠMM galimybių priimti sprendimus dėl viešosios įstaigos lėšų valdymo. Juo labiau kad centras savo veiklai pinigų iš biudžeto negauna, išsilaiko pats ir neprivalo uždirbtų lėšų grąžinti į biudžetą“, – 15min paaiškino ŠMM.
Tačiau skirstant ES paramą numatyta, kad vien tik profesinio mokymo centrai be konkurencijos iš ES galės pritraukti iki 100 milijonų eurų, o iš jų bent 60 mln. eurų – be konkurencijos kitoms ugdymo organizacijoms.
Vien jau minėtas Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras ES paramą užsitikrinęs dar bent keliomis ES paramos priemonėmis. 13 mln. eurų šiam centrui numatyta už „kvalifikacijų sandaros formavimą, kompetencijų ir kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo sistemos plėtrą“. Į šią priemonę taip pat niekas kitas pretenduoti negalėjo.
Ugdymo plėtotės centrui vieninteliam numatyta 5,8 mln. eurų už „mokytojų ir kitų švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą“.
KPMPC taip pat įrašytas tarp išskirtinę teisę turinčių pareiškėjų į 24,9 mln. eurų vertės priemonę „Formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų įvairioms besimokančiųjų grupėms teikimas“.
Bet išskirtines teises į ES paramą yra užsitikrinusių ir daugiau ŠMM kontroliuojamų institucijų.
Ugdymo plėtotės centrui vieninteliam numatyta 5,8 mln. eurų už „mokytojų ir kitų švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą“.
Studijų tarptautiškumą didinti už 21,3 mln. eurų gali tik trys organizacijos: Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Švietimo mainų paramos fondas.
Neformalaus vaikų švietimo įvairovėmis ir jo prieinamumu, panašu, taip pat gali užsiimti tik ŠMM institucijos – 14,5 mln. eurų numatyti Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrui, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui ir Švietimo mainų paramos fondui.
Mokymai ir TV reklamos – nacionalinės reikšmės reforma
Švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktorius Raimondas Paškevičius 15min paaiškino, kada parama nukreipiama tik per konkrečias ŠMM organizacijas.
„Valstybinio planavimo projektai reikalingi tada, kai siekiame įgyvendinti nacionalinės reikšmės reformas, kurių pavienės įstaigos, atskiros mokyklos ar nevyriausybinės organizacijos įgyvendinti negali. Pavyzdžiui, kai atliekamas profesinio mokymo įstaigų ir profesinio mokymo programų išorinis vertinimas, kuriamas ugdymo turinys“, – sako R.Paškevičius.
Tokių valstybinių projektų būdu švietimo srityje parama bus skirstoma pagal 18 iš 38 patvirtintų priemonių. 15 priemonių projektai bus atrenkami konkurso būdu, 3 priemonės skirtos regionams – atrinkti savivaldybėms ir regionų plėtros taryboms.
R.Paškevičius tikina, kad yra įvairių priemonių, į kurias gali pretenduoti įvairios organizacijos, taip pat ir nevyriausybinės ar verslo.
„Kiekvienai projekto veiklai skelbiamas konkursas, kur paslaugos teikėjai siūlo savo kainas“, – aiškino R.Paškevičius.
Paklaustas, kodėl beveik niekuomet ŠMM netaiko naudos ir kokybės vertinimo skirdama ES paramą, R.Paškevičius paaiškino, kad toks būdas taikomas tik tuomet, kai projektai atrenkami projektų konkurso būdu.
„Visiems projektams, nepriklausomai nuo atrankos būdo, yra taikomas tinkamumo finansuoti vertinimas, kurio metu vertinamas projekto veiklų tinkamumas, pagrįstumas, biudžeto pagrįstumas, planuojamos išlaidos įvertinamos ir palyginamos su rinkos kainomis. Taip pat reikalaujama pateikti ne mažiau kaip tris komercinius pasiūlymus, jeigu planuojama įsigyti prekių ir paslaugų“, – tikina R.Paškevičius.
Rinkos dalyviai: pinigų plovimas
Vienos organizacijos, dalyvaujančios konkursuose ES paramai, vadovaujančias pareigas užimantis atstovas, panoręs likti neįvardytas, piktinosi, kad taip dalijama parama panaši į „pinigų plovyklą“.
„Žiūrėjau tos organizacijos (KPMPC – red.) puslapyje esančiame renginių kalendoriuje, tai nematyti tų renginių, gal slapta populiarina mokymąsi visą gyvenimą? Bet greičiausiai pakišinėja rutininius renginius ir tiek, – teigė jis. – Už tokią sumą jau festivaliai būtų. Valstybės mastu, manau, vyksta milžiniškas pinigų įsisavinimas.“
913 mln. eurų švietimui skirtų ES lėšų pakaktų apmokėti visų šiuo metu universitetuose studijuojančių studentų mokslus – kiekvienam tektų daugiau nei po 10 tūkst. eurų.
R.Paškevičius tikina, kad konkrečioms organizacijoms skiriama parama tenkina visos šalies švietimo poreikius, įgyvendinami ne pavieniai institucinio lygmens projektai.
„Pavyzdžiui, ŠMM pavaldus Švietimo aprūpinimo centras, įgyvendindamas planinius projektus, visas Lietuvos savivaldybes aprūpina geltonaisiais autobusais, 1–8 klasių mokiniams nuperka gamtos ir tiksliųjų mokslų laboratorinę įrangą ir kt. Tokiu būdu ne tik sumažinamos administravimo išlaidos, kurios būtų neišvengiamos perkant paslaugas iš šalies, tačiau ir masto ekonomija leidžia prekes ir paslaugas įsigyti mažesniais kaštais“, – gerąjį pavyzdį mini R.Paškevičius.
KPMPC atveju jis aiškina, kad pirkimų dokumentai skelbiami viešai, jie derinami su VPT.
„Kvalifikaciniai reikalavimai sudarė galimybę dalyvauti stambioms, vidutinėms ir smulkioms įmonėms“, – sako ŠMM atstovas.
Anot jo, šiuo metu KPMPC pirkimų procedūrų dokumentai yra pateikti Europos socialinio fondo agentūrai, kuri pagal nustatytas procedūras įvertins viešųjų pirkimų dokumentaciją ir tai, ar patirtos išlaidos galėtų būti tinkamos finansuoti.
S.Skvernelis: padarysime viską, kad situacija pasikeistų
Premjeras Saulius Skvernelis 15min pateiktame komentare tikina suprantantis, kad trūkumų yra.
„Visais atvejais valstybės lėšos, nepriklausomai, ar jos ateina iš ES struktūrinių fondų, ar tiesiogiai iš biudžeto, turi būti leidžiamos atsakingai ir įvertinus, kokie rezultatai bus pasiekti. Suprantu, kad dabar švietimo sistemai skiriami finansai nėra panaudojami efektyviai ir nepasiekia tų, kuriuos turėtų. Kartu su Vyriausybe padarysime viską, kad per artimiausius metus situacija pasikeistų“, – teigia S.Skvernelis.
Anot jo, finansai visų pirma turi būti skirti tiesiogiai su vaikais dirbantiems žmonėms, o ne pastatams, administracijai ar dar kam nors.
„Ruošiantis pereiti prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo iš esmės peržiūrimi ministerijos valdomi finansiniai srautai ir randama lėšų, kurios bus nukreiptos tiesiogiai mokytojų algoms didinti. Ta kryptimi bus judama ir toliau. Visos priemonės turi būti administruojamos skaidriai ir tinkamai veikti jų priežiūros mechanizmas. Nustačius piktnaudžiavimus turi būti reikalaujama asmeninės atsakomybės iš savo darbo tinkamai neatlikusių asmenų“, – poziciją išsako S.Skvernelis.
Profesinis mokymas bus gausiai finansuojamas
ES struktūrinių fondų investicijų lėšos, numatytos skirti profesiniam mokymui ir mokymuisi visą gyvenimą, sudaro šeštadalį visų Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų ES struktūrinių fondų lėšų. Nors ir planuojama profesinio mokymo pertvarka – ES paramos priemonės jau buvo numatytos anksčiau.
49 milijonai eurų skirti sektorinių praktinio mokymo centrų plėtrai, bendrabučiams statyti ir kitoms erdvėms.
20,3 mln. eurų profesinio mokymo įstaigos naudos infrastruktūrai, reikalingai įgyvendinti bazinius profesinio mokymo modulius.
Dar 14,4 milijonus eurų profesinio mokymo centrai galės panaudoti praktiniams įgūdžiams remti ir skatinti.
Taip pat profesinio mokymo įstaigos pinigus įsisavins ir iš 12 mln. eurų priemonės, skirtos formaliojo ir neformaliojo mokymosi galimybių plėtrai, dar iš 2,9 mln. eurų kibiro galės pinigų pasisemti viešųjų paslaugų darbuotojų kompetencijoms sustiprinti.
Žinoma, profesinio mokymo įstaigos galės dalyvauti ir pagal kitas priemones, kur dalyvauti jau bus leista ir verslui ar nevyriausybinėms organizacijoms.
„Visi švietimo lygmenys (aukštasis mokslas, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas įskaitant mokymąsi visą gyvenimą) yra finansuojami proporcingai“, – tikina ŠMM atstovas.
Tačiau statistika rodo, kad profesinio mokymo įstaigose pernai mokėsi 9,5 proc. visų besimokančių asmenų. Tuo tarpu finansavimui skiriama ES lėšų dalis – 16 proc.
ŠMM atstovas patikina, kad EK patvirtinta ES fondų investicijų veiksmų programa konstatavo, kad profesinio ir suaugusiųjų mokymo paslaugos yra nepakankamai kokybiškos. Todėl ES lėšos padės įgyvendinti planuojamas reformas ir sustiprins perspektyviausius mokymo centrus. Jis nepaaiškino, kodėl daugiausia investicijų planuojama bendrabučiams ir patalpoms.
Nustatyti neambicingi tikslai
Visų ministerijos administruojamų priemonių tarpinis vertinimas numatytas 2018 m. Tuomet bus tikrinama, ar pagal suplanuotas priemones buvo pasiekti nustatyti rezultato rodikliai.
„Įgyvendinant ES lėšomis finansuojamus projektus yra nustatomi aiškūs ir konkretūs reikalavimai, rodikliai, kurių nepasiekus finansavimas neskiriamas, o jeigu jis jau buvo skirtas, turi būti grąžintas. Projektai audituojami, vyksta projekto rezultatų stebėsena ir po projekto įgyvendinimo“, – sako R.Paškevičius ir patikina, kad ES investicijų kontrolė ir apskaita yra itin preciziška.
Tačiau stebėsenos rodikliai neatrodo itin ambicingi.
Pavyzdžiui 22,5 mln. eurų ES lėšų „Doktorantūros studijų plėtrai“ jau naudojanti Lietuvos mokslo taryba turės užtikrinti, kad 528 asmenys turės dalyvauti Europos socialinio fondo veiklose, skirtose doktorantūrai.
Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija už 31,48 mln. eurų kuria integruotą informacinę ir komunikacinę sistemą – turi būti sukurta viena sistema.
Studijų kokybės vertinimo centras, gavęs 869 tūkst. eurų paramos „Akademinio pripažinimo sistemos stiprinimui“, stebės, ar dalyvaus 60 mokymosi visą gyvenimą sistemos institucijų administracijos darbuotojų ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas.
13,4 mln. eurų „Studijų tarptautiškumo didinimui“ gavęs Švietimo mainų paramos fondas turės užtikrinti, kad užsienyje būtų surengta 50 studijų Lietuvoje pristatymų užsienyje, mažiausiai 3758 studentai turės ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpiu mokytis užsienio aukštosiose mokyklose, 780 studentų turės atlikti praktiką įmonėse ir organizacijose ESF lėšomis.
