Šiemet „Sodros“ biudžeto deficitas sudarys apie 155 mln. eurų. Tai M.Sinkevičius vadina gera žinia.
„Skolos augimo tempas yra labai stipriai sumažėjęs, nes buvo, kad per metus pritrūkdavo ir 800 mln. eurų“, – sakė jis.
Jeigu ne palūkanos už paskolas, „Sodros“ biudžetas būtų beveik subalansuotas – net 150 mln. eurų iš 155 mln. eurų šiųmečio deficito sudaro paskolų palūkanos.
4 mln. eurų palūkanų bus sumokėti Lietuvos komerciniams bankams, likusi dalis – Finansų ministerijai.
Šiuo metu „Sodra“ yra skolinga 3,5 mlrd. eurų. 90 proc. skolos sudaro įsipareigojimai Finansų ministerijai – 3,2 mlrd. eurų, o 10 proc. (300 mln. eurų) yra skola komerciniams bankams.
Skolos augimo tempas yra labai stipriai sumažėjęs, nes buvo, kad per metus pritrūkdavo ir 800 mln. eurų.
Šiuo metu „Sodra“ yra pasiskolinusi iš 4 Lietuvos komercinių bankų – „Nordea“, DNB, SEB ir „Swedbank“.
Palūkanos beveik lygios deficitui
„Skolinamės labai trumpam laikotarpiui – metams arba dvejiems. Jeigu metams, tai su galimybe pratęsti dar vieneriems, o jeigu 2 metams – tai arba turime grąžinti, arba dar kartą skelbti konkursą ir persiskolinti. Bankai skolina noriai, nes jie turi sukaupę daug indėlininkų pinigų, verslui skolintis dabar tokio didelio poreikio nėra. O „Sodrai“ paskolinti yra saugu, nes už jos stovi valstybė“, – sakė M.Sinkevičius.
Bankų palūkanos, jo teigimu, yra labai mažos – iki procento. Kodėl tuomet šiemet vien palūkanų reikia sumokėti 150 mln. eurų?
„Sodros“ biudžetą kiurdo ir įmonių įsiskolinimai. Dabar jie siekia apie 123 mln. eurų.
Taip yra dėl brangių paskolų iš Finansų ministerijos 2008-2009 metais.
„Finansų ministerijai mes mokame už tas senąsias paskolas, kai 2008-2009 metais buvo didžiulis deficitas, valstybė tuo metu labai brangiai skolinosi tarptautinėse rinkose, kad mums perskolintų. Tai ten palūkanos siekė apie 8 proc. Dabar 2014, 2015 metų deficitą Finansų ministerija padengia mums skolindama su nulinėmis palūkanomis“, – sakė M.Sinkevičius.
Jis džiaugiasi, kad dabar paskolų aptarnavimas kainuoja vis mažiau: „Kažkada palūkanų mokėdavome apie 170 mln. eurų, bet, kadangi pradėjome skolintis už nulį procentų palūkanų, o tas brangiąsias paskolas po truputį pradedame išmokėti, tai aptarnavimo suma vis mažėja.“
Našta – ligoniai ir motinos
Iki 2017 metų, kai bus subalansuotas „Sodros“ biudžetas, skola dar išaugs iki 3,7 mlrd. eurų. Tais metais turėtų susidaryti 200 mln. eurų perteklius, tačiau kam jis bus skirtas – didinti išmokoms ar grąžinti skoloms – priklausys nuo politikų sprendimo.
„Tuos pinigus galėsime skirti mažinti skolai, jeigu politikai nenuspręs kitaip. Nes, jeigu Seimas nuspręstų didinti tam tikras išmokas, tai, aišku, to pertekliaus nebeliktų“, – sakė M.Sinkevičius.
Kitąmet skola paaugs vos 30 mln. eurų. Nors didžioji dalis „Sodros“ išlaidų – apie 75 proc. – yra skiriama pensijų socialiniam draudimui, bėda yra ne pensininkai, o sergantys piliečiai ir motinos.
3,5 mlrd. eurų – tiek yra įsiskolinusi „Sodra“.
„Pensijų draudimo rūšis yra labiausiai subalansuota. Didžiausia problema yra ligos ir motinystės išmokos. Tai yra labiausiai nesubalansuota draudimo rūšis. Mes surenkame ligos ir motinystės įmokų daug mažiau nei išmokame. Pensijų draudimo įmokų jau surenkame tiek, kiek reikia. Deficitą „Sodrai“ didžia dalimi formuoja ligos ir motinystės draudimas“, – sakė jis.
M.Sinkevičius pridūrė, kad bankams skola bus būtinai grąžinta, tuo metu 3,2 mlrd. eurų skolos Finansų ministerijai likimas kol kas yra neaiškus.
„Jeigu būtume komerciniams bankams skolingi tiek, tai tikrai jaudintumėmės, kaip reikės grąžinti. Kadangi tai yra skola valstybei, tai, jeigu nebus iš ko grąžinti, liksime skolingi Finansų ministerijai“, – kalbėjo „Sodros“ direktorius.
„Sodros“ biudžetą kiurdo ir įmonių įsiskolinimai. Dabar jie siekia apie 123 mln. eurų. M.Sinkevičius džiaugiasi, kad skolos nebeauga, tačiau du trečdalius jų sudaro bankrutuojančių įmonių skola, taigi tų pinigų atgauti vilties nėra daug.
„Sudėtinga bus ją atgauti. O kita skola yra tokia, su kuria mes dirbame, bandome susigrąžinti. Per 2014 metus skola neaugo. Tai reiškia, kad verslo situacija yra nebloga“, – sakė jis.
