Bendrovės savo nuogąstavimus išsakė per Klaipėdoje vykusį uosto tarybos posėdį.
„Klaipėdos smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška teigė, kad uosto kanalo gilinimas gali būti visiškai bereikalingas.
„ Nėra daroma jokių žingsnių pagal investicines programas, kad būtų planuojama gilinti prie krantinių, jog tie didieji laivai, kurie galės plaukti kanalu su 12 metrų grimzle, galėtų prisišvartuoti prie krantinių. Bus specializuotos krovos linijos, pastatyti specializuoti kranai, galima būtų daryti naudą, kuri būtų abipusė – ir uostui, ir kompanijoms. Man nereikalingas 14,5 metrų gylio kanalas, jei prie krantinės gylis 12,5. Tai reiškia 13 metrų grimzlės laivo nepastatysime, o planuojame priimti 330–340 metrų laivus. Jei programa aiški, kad kitų metų gegužės mėnesį kanalas jau bus išgilintas, ir prie krantinių turėtume gylį turėti“, – kalbėjo generalinis direktorius.
Bendrovė yra įteikusi uostui raštą su prašymu įtraukti į programą gilinimo darbus ties krantinėmis. Gylis dabar siekia 12–12,5 metro.
Man nereikalingas 14,5 metrų gylio kanalas, jei prie krantinės gylis 12,5 metro, – sakė Rimantas Juška.
Bendrovės „Klaipėdos konteinerių terminalas“ generalinis direktorius Vaidotas Šileika sarkastiškai teigė, kad kai kuriose vietose uostas taps tiesiog pelke, jau ir dabar šiaurinėje dalyje kai kur auga meldai. Anot jo, nedidinant gylio prie krantinių uostas gali tapti nebekonkurencingas ir kroviniai nukeliaus į kaimyninius uostus. Per šį terminalą neseniai pirmą kartą buvo gabenami NATO kroviniai iš Afganistano.
Neteks krovinių
„Mūsų konteinerių terminalas Baltijos šalyse yra vienas didžiausių. Kadangi amerikiečiai vertina uostą, apžiūrėjo terminalą ir kas liečia sausumą, juos tenkina – geležinkelis, sandėliavimo aikštelės, tačiau sudėtinga situacija su grimzle. Į Ameriką maži laivai neplauks, jiems ekonomiškai nenaudinga. Sukaupti krovinį galimybė didelį, tačiau jei laivas negalės ateiti iki krantinės, gali būti svarstoma nukreipti krovinį į Rygą, Taliną. Siunčiantį krovinius į Afganistaną, tai ir buvo daroma. Šiuo metu prie mūsų krantinių gali ateiti laivai su 9,9 metrų grimzle, jau 10 metrų grimzlei reiktų leidimo“, – kalbėjo V. Šileika.
Ties kai kurių uosto kompanijų krantinėmis artimiausiu metu turėtų būti pasiekti reikiami gyliai. V.Šileika teigė, jog pietinėje uosto dalyje infrastruktūra gerokai skiriasi nuo šiaurinės, o sąlygos dirbti turėtų būti visoms kompanijoms vienodos. Dar buvusio uosto vadovo Sigito Dobilinsko jis teiravosi, kada bus gilinamas uostas ties Malkų įlanka. Tuomet sulaukė atsakymo, jog darbai vyksta iš pietų į šiaurę. Tad liko nežinia, kada tolimiausias uosto kraštas bus pasiektas.
Pritrūks pinigų
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Klaipėdos uostas |
Nežinia vyrauja ir šiandien. Nuo šių metų įsigaliojo įstatymo pataisa, pagal kurią valstybės įmonės į biudžetą turi pervesti pusę savo pelno. Uostas netektų apie 50 mln. Lt, kuriuos ketino investuoti.
Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, bendrovių pretenzijos yra visiškai pagrįstos. Jei valstybė nepakeis ketinimų ir nusavins pusę uosto pelno, naujoms investicijoms liks vos 5 proc. pajamų. Kitos lėšos nukeliaus jau pradėtiems darbams užbaigti.
„5 procentai yra nenormaliai mažai. Tai reiškia, kad kanalas bus išgilintas ir sieks 14,5 metro, o prie krantinių – 13 metrų, išgilinimui, krantinių tvarkymui pinigų neliks. Vadinasi, niekas nesikeičia. Pretenzijos pagrįstos. Naujoms investicijoms mums reikia bent tris kartus didesnės sumos“, – sakė E.Gentvilas.
Ar bus patenkintas uosto prašymas nenusavinti lėšų ir palikti projektų įgyvendinimui paaiškės artimiausiu metu.
