Pradėjo nuo eksperimentų
Šį balandį milijoną viršijusią investiciją pritraukusio „Perfection42“ ambicijos – didžiulės. Komanda viliasi, kad vieną dieną jų dirbtinio intelekto startuolį pavyks parduoti Holivudui, o viskas gimė nuo paprastų paprasčiausių eksperimentų.
„Idėja gimė mums darbuojantis prie mūsų kurto žaidimo – „Battle Towers“. Pastarasis yra realaus laiko strategija, kurioje vienas žaidėjas gyvai gali žaisti prieš kitą. Dėl tokio žaidimo dizaino mums buvo labai svarbu, kad žaidimas būtų teisingai subalansuotas ir abi pusės turėtų lygias galimybes laimėti (50/50). Norėdami pasiekti tobulą („perfect“ angliškai, iš šio žodžio kilo ir įmonės pavadinimas) balansą, mes intensyviai testavome, tobulinome žaidimo parametrus, vis darydami mažus pakeitimus.
Kiekvienas pakeitimas reikalavo naujo žaidimo testavimo, o tai labai ištęsdavo bendrą žaidimo kūrimo proceso laiką ir kainą. Po kurio laiko supratome, kad balansavimas ir testavimas rankiniu būdu nėra pats efektyviausias būdas, tad pradėjome ieškoti būdų kaip automatizuoti procesą. Pradėjome nuo paprastų eksperimentų, kurie vėliau vedė į pirmuosius prototipus, kurie išaugo į „Perfection42“ startuolį“, – apie tai, kaip gimė sėkmingo startuolio idėja, pasakojo jo vadovė Simona Vasytė-Kudakauskienė.
Pradėjome nuo paprastų eksperimentų, kurie vėliau vedė į pirmuosius prototipus, kurie išaugo į „Perfection42“ startuolį
Ši bendrovė sukūrė technologiją, leidžiančią gerokai paspartinti grafikos darbus – atsisakyti pasikartojančių užduočių ir apdoroti paveikslėlius, vaizdo medžiagą taip, kad dviejų dienų darbas virstų į keleto minučių užduotį. Tokia technologija ypač vertinga žaidimų ir kino industrijoms kūrėjams.
Kaip jau įprasta girdėti, pagrindinis startuolių iššūkis – investicijos. Norint pristatyti rinkai geriausią produktą, reikia jį tobulinti, o tai kainuoja ne tik laiko, bet neretai ir nemenko finansavimo. Šioje stadijoje startuoliai imasi investicijų paieškų, kur esminis klausimas – ar pavyks investuotojus įtikinti dėl startuolio potencialo?
„Perfection42“ komanda atvirauja, kad investicijų paieška užtruko apie metus. „Bendravome su rizikos kapitalo fondais Europoje, Skandinavijos šalyse ir Jungtinėse Valstijose. Taip pat ieškojome investicijų Lietuvoje. Su CoInvest Capital fondu mes ryšius palaikėme labai ilgai ir kalbėjome apie investicijos galimybę jau nuo pat įmonės įkūrimo. Jie puikiai suprato mūsų poreikius ir visuomet mus palaikė. Šiam fondui apsisprendus investuoti, mes sutelkėme dėmesį į angelų investuotojų paieškas Lietuvoje, kurie galėtų investuoti kartu su„CoInvest Capital fondu“, – apie nelengvą procesą pasakojo S.Vaskytė-Kudakauskienė.
Startuolio įkūrėjai neslepia, kad investavimo paieškos yra ilgas ir nuoseklus procesas. Jų teigimu, privalai pasiruošti ir nusiteikti maratonui, kurio metu pakalbėsi su daug skirtingų rizikos kapitalo fondų bei privačių angelų ir girdėsi daug „ne“. Vis tik, „Perfection42“ sumanytojai pabrėžia, kad šiame procese itin svarbu būti psichologiškai stipriems, nepalūžti ir judėti tolyn. „Taip pat labai svarbu padaryti namų darbus. Medžiaga turi būti aiški ir lengvai skaitoma. Po kiekvieno susitikimo gaunami papildomi klausimai, į kuriuos būtina paruošti atsakymus ir papildyti/pakeisti prezentaciją, jei būtina“, – patarimu dalinosi startuolio vadovė.
Gera terpė augti startuoliams
INVEGOS dukterinės įmonės CoInvest Capital vadovės Viktorijos Trimbel teigimu, jų misija yra užpildyti ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo trūkumą rinkoje. Fondas investuoja į startuolių kūrėjų komandas, patikėjęs jų idėjomis ir potencialu užaugti į būsimus vienaragius, siekia auginti rizikos kapitalo ekosistemą, ypač verslo angelų bendruomenę, stiprinti jos pajėgumus investuoti pakartotinai didesnes sumas. Tai daroma apribojant fondo grąžą sėkmės atveju ir atiduodant pelną kartu investavusiems akredituotiems verslo angelams.
„Kaip mus įtikinti savo inovatyvios idėjos ir įmonės potencialia sėkme? Visų pirma, startuolis turėtų spręsti realią problemą ir suvokti jos esmę ne iš savo perspektyvos, o būsimų klientų. Taip pat mes norime idealiu atveju matyti bent trijų asmenų įkūrėjų komandą, kuri palaikytų ir kompetencijomis papildytų viena kitą. Mes turime patikėti idėjos inovatyvumu, rinkos perspektyvomis ir gebėjimu sparčiai užaugti ir išsiplėsti į užsienio rinkas, gebėjimu parduoti savo paslaugas ar prekes, sėkmingai konkuruoti su kitais“, – svarbiausius aspektus išskiria fondo vadovė V. Trimbel.
Šis rizikos kapitalo investicijomis grįstas fondas turi ir daugiau privalumų – tai evergreen tipo fondas, neturintis nustatyto griežto termino, per kiek laiko tikisi susigrąžinti investicijas ir parduoti įmones, į kurias investavo.
„Mes galime priimti sprendimus, kurie yra pagrįsti verslo logika, o ne tiksinčio kalendoriaus laiko spaudimu, ir investuoti į didesnės rizikos, ilgesnio atsipirkimo projektus. Būtent tokio kapitalo poreikis inovatyvioms R&D startuolių įmonėms yra vienas iš rinkos trūkumo sričių, kurias mūsų fondas gali dengti“, – akcentavo V.Trimbel.
Žvilgsnis į rytojų
Išmanius elektromobilių įkrovimo sprendimus kurianti ir įkrovimo tinklą valdanti lietuviška įmonė „Inbalance grid“ kovą pranešė pritraukusi 1,3 mln. eurų investicijų. Įmonės vadovas Simonas Stankus tikina, kad be šių investicijų nebūtų įmanomas didžiulis proveržis palyginti naujame Lietuvoje elektromobilumo sektoriuje. O šiandien, pritraukusi reikšmingą sumą, įmonė gali žiūrėti į priekį, kurti naujas technologijas, o ne žvalgytis vakarykščių sprendimų.
„Turime suprasti, kad gyvename daiktų interneto eroje ir elektromobilių įkrovimo stotelė taip pat yra daiktų interneto dalis. Norint kurti šiuolaikišką, į rytojaus poreikius orientuotą įkrovimo tinklą, turime taikyti pažangius sprendimus, ne rinktis vakarykštes technologijas. Tad dar prieš statant stoteles būtina numatyti, kokia infrastruktūra bus kuriama aplink ir kaip visa tai sujungti į bendrą tinklą. Nuo išmanių pastatų valdymo sistemų, saulės panelių ar netoliese esančių vėjo jėgainių iki automobilių dalijimosi ekosistemos. Stotelė turi gebėti bendrauti su visais minėtais elementais ir besidalinant informacija užtikrinti optimaliausią rezultatą“, – sakė S.Stankus.
Pasak „Inbalance grid“ vadovo, reikėtų atkreipti dėmesį ir į dar vieną itin svarbų aspektą – vieningą požiūrį į elektromobilių infrastruktūros būtinybę: „Pastaruoju metu jaučiamas nemažas susipriešinimas tarp elektromobilių ir vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių vairuotojų. Nemažai pasipiktinimo kyla dėl dedikuotų parkavimo vietų, tačiau kaip išmokome vietą užleisti šeimoms, neįgaliesiems, taip turėtume įprasti elektromobilių įkrovimo vietas aikštelėse palikti elektrinėms transporto priemonėms.“
Finansinė pagalba būtina
Pagal INVEGOS rizikos kapitalo priemonę „Koinvesticinis fondas II” „Inbalance grid“ yra sulaukusi 1 mln. Eur investicijos. Šiandien įmonė sparčiai auga, tačiau be investicijų, toks tempas vargu ar būtų įmanomas:
„Ši investicija buvo tikrai labai reikšminga – ji leido mums vystyti technologiją komandos viduje ir taip rasti tinkamiausius sprendimus mūsų idėjos įgyvendinimui. Ne pritaikydami standartines sistemas, o kurdami unikalią technologiją įgavome konkurencinį pranašumą, kuris ženkliai prisidėjo prie to, jog vos per metus tapome vienu iš didžiausių elektromobilių įkrovimo tinklų Lietuvoje“, – teigė S.Stankus.
Elektromobilumo sektorius Lietuvoje, nors strategiškai svarbus, tačiau dar labai jaunas, kas reiškia, kad neturi rinkos, kurioje galėtų natūraliai pats save išsilaikyti. „Tiesa, su partneriais jau esame išvystę verslo modelį, kuris pelną iš įkrovimo sesijų generuoja jau šiandien. Vis dėlto, be investicijų iš išorės būtų sunku, nes stotelių skaičius turi augti greičiau nei auga jų paklausa. Išvysčius patogų ir išmanų įkrovimo tinklą, šoktels ir elektromobilių skaičius, tačiau šiandien, siekiant sukurti paklausą viršijančią pasiūlą, elektromobilumo sektoriui būtina finansinė pagalba“, – komentavo pašnekovas.
