Pasak naujojo bendrovės vadovo Mindaugo Jusiaus, konsultuoti užsienio bendroves, statančias SGD terminalus, yra tumpalaikis verslas, o norint gauti nuolatinę grąžą, įmonė sieks tapti kitų valstybių projektų dalininke. Vienas tokių yra Kroatijos SGD terminalas, tačiau neatmetama galimybė dalyvauti dar bent kelių terminalų statyboje ir valdyme. Taip įmonė galėtų tikėtis apie 15 mln. eurų pelno kasmet.
„Žiūrint į strategiją, ji yra ambicinga, kad galėtume būti partneris 5-6 projektuose iki 2020-2025 metų“, – interviu BNS sako M.Jusius.
– Jūs jau esate minėjęs, kad viena „Klaipėdos naftos“ pajamų alternatyvų bus kitų šalių konsultavimas statant SGD terminalus. Kolumbijoje tokia konsultacija jau baigta, tad gal jau turite nusižiūrėję naujų konkrečių projektų?
– Vienas dalykas – konsultacijos ir tiesioginis žinių eksportas – tai yra dalis paslaugų, kurias įmonė šiuo metu jau teikia, bet ambicija yra šiek tiek didesnė. Siekis yra tapti partneriais tuose plėtojamuose projektuose, tokiu būdu užtikrinant ilgalaikę investiciją, kuri atneštų grąžą per ilgą laikotarpį. Matome, kad mums didesnę vertę galima būtų sukurti tampant to projekto partneriais ir investuojant ne tik savo laiką konsultacijų formate, bet ir finansinius resursus – tampant projektų dalininkais, padedant operuoti jau išvystytus terminalus.
– Vienas – Kroatijos SGD terminalo projektas, kuriame siekia dalyvauti ir „Klaipėdos nafta“. Finansavimas šiam projektui jau užsitikrintas, tad kaip juda sprendimai?
– Šitas projektas juda pagal savo grafikus. Labai daug detalių atskleisti šiuo momentu negaliu, kol kas galutiniai sprendimai nėra priimti, bet mes darbuojamės ties tuo projektu, stengiamės jį paruošti, kad būtų galima priimti galutinius sprendimus. Kokie jie bus – vienokie ar kitokie, turbūt irgi neužilgo pamatysime. Ir daugiau tokių projektų yra.
– O kas lemia pačios bendrovės apsisprendimą, ar ji bus tik konsultante, ar sieks tapti dalininke?
– Lemia daugelis dalykų, bet turbūt svarbiausias yra, kad dalyvavimas turi atitikti strateginius siekius. Mes esame bendrovė, kuri nesiekia labai aukštos rizikos. Mūsų dalyvavimas tikėtinas tokiuose projektuose, kur didžiąja dalimi bus suvaldytos įvairios rizikos, nes mes nesame rizikos kapitalo bendrovė, mes žiūrime į grąžą, atitinkančią akcininko lūkesčius. Mums svarbu, kad būtų suvaldytos įvairios rizikos – tarkime, yra valstybės garantija, labai stiprūs partneriai, partnerių garantijos, kad tie projektai gyvuos 15-20 metų. (...) Kol tie projektai nėra iki galo išvystomi, tu niekad negali pasakyti, kaip atrodys tiek rizikos, tiek grąžos santykis.
– Minėjote, kad žvalgotės ir į daugiau projektų. Į kokius regionus orientuojatės?
– Pasaulyje nemažai vyksta tų FSRU (SGD laivų-saugyklų) pagrindu pagrįstų terminalų statybų, dauguma jų – projekto paruošiamosiose stadijose. Regionai, kuriuose aktyviausiai veikia mūsų partneriai, kurie yra patikimi ir turi finansines galimybes, daugiausia yra Pietų Amerikos žemyne, tam tikrose Afrikos šalyse. Daug projektų vyksta Azijos šalyse, bet mes ten pakankamai atsargiai žiūrime ir matome pakankamai daug kultūrinių. Be abejo, tas pats Europos regionas yra mums natūraliai artimiausias tiek kultūriškai, tiek reguliacine prasme, ir natūraliai daug lengviau suprasti, kaip viskas veikia, tai šiame regione mūsų rolė galėtų būti didesnė nei kituose.
– Kiek projektų „Klaipėdos nafta“ vienu metu galėtų apsiimti?
– Čia labai geras klausimas, mes ir viduje jį ne taip seniai svarstėme. Tai šiuo metu mūsų galimybės pritaikytos darbui su 2-3 projektais, tos galimybės gali būti išplėstos, tiesiog šiuo metu atsiremtume į žmogiškąjį resursą, reikėtų daugiau žmonių įdarbinti, apmokyti, tai užimtų tam tikrą laiką.
Žiūrint į strategiją, ji yra ambicinga, kad galėtume būti partneris 5-6 projektuose iki 2020-2025 metų.
– Kalbant apie pajamų diversifikavimą, visai nesenas ginčas tarp Rusijos ir Baltarusijos dėl dujų ir naftos parodė, kad „Klaipėdos nafta“ yra jautri procesams Rytuose. Ir pats esate minėjęs, kad dėl sumažėjusių naftos srautų bendrovė gali gauti 15 proc. mažiau pajamų. Tad kaip mažinti tą jautrumą?
– Lietuvoje mes turime potencialius Baltarusijos klientus, bet suvokiame, kad jie taip pat priklausomi nuo Rusijos. Galų gale, jie irgi turi tam tikrų politinių sprendimų ir tas verslas yra pasidaręs labai dinamiškas. Tu seniau galėjai prognozuotis apimtis penkerių metų laikotarpiui, šiuo metu pasirašius sutartį bent jau metams-dviems, jau yra daug džiaugsmo, kad turime stiprų kontraktą.
Kaip bebūtų, mūsų pagrindinis klientas yra „Orlen Lietuva“ ir būdavo laikotarpių, kad ir šios gamyklos apimtys sumažėdavo. Tai mūsų strateginis pokytis nėra vien tik susijęs galbūt su politine rizika su Rytų kaimynėmis. Tai daugiau siekis užtikrinti didesnį kompanijos rezultatų stabilumą, nes esame matę labai didelių svyravimų, kitais laikotarpiais dėl makroekonominės situacijos ar politinių sprendimų būna ant ribos. Tai užduotis įgyvendinti SGD terminalo projektą suteikė stabilumą organizacijai, praplečiant kompetencijas, bet mes norime tą dar daugiau išnaudoti.
– Tuo metu, kai atrodė, jog Rusija ir Baltarusija nesusitars dėl naftos tiekimo, „Lietuvos geležinkeliai“ užsiminė apie galimybę pritraukti į Baltarusiją naftą gabenančius tanklaivius į Klaipėdos uostą. Ar bendradarbiaujama su geležinkeliais, pritraukiant klientų?
– Klientui aktualu tiesiog galutinė kaina, tai jeigu aš kraunu Klaipėdoje, man laivui gal reikia šiek tiek trumpesnį kelią plaukti negu iki Talino, tai gal kažkokią papildomą maržą galiu susimokėti, bet man vis vien aktualu, kiek sumokėsiu už geležinkelį Baltarusijoje, Lietuvoje, kiek sumokėsiu terminale ir uoste. Ir jeigu mes nesugebame sukurti patrauklios vertės grandinės, koks bebūtų tas klientas, sakome, kad yra verslo logika ir patys siekiame būti su tokiais partneriais, kurie ieško verslo logikos. Geležinkeliai sudaro pakankamai ženklią dalį visos grandinės kaštų, tad čia neišvengiamas darbas, tiek pritraukiant naujus klientus, tiek ieškant naujų produktų. Žaliavinės naftos į Baltarusiją importo galimybė svarstoma ir šiuo metu, mes esame pakankamai patrauklų pasiūlymą pateikę Baltarusijos naftos kompanijai, tačiau čia vėl turime pagalvoti, kiek tai yra ilgalaikis verslas ir poreikis.
– O kokią dalį 2020-2025 metais sudarys „Klaipėdos naftos“ pajamos iš naftos krovos, kokią – iš investicijų į kitus SGD terminalus?
– Grubiai galima sakyti, kad pelno atžvilgiu tai sudarys apie 50 proc. iš naftos veiklos, 50 proc. iš SGD veiklos. Pajamas sudėtinga pasakyti, nes jos skirtingai apskaitomos, jau dabar SGD terminalo veiklos pajamos viršytų naftos krovos. (...) Vien žvelgiant į kitų šalių terminalus, jie galėtų generuoti 10-15 mln. eurų pelno, jau juos pilnai išvysčius. Tai yra tikrai didelė ambicija, nes šiuo metu yra tik pirmieji žingsniai.
– Dujų vartojimas Lietuvoje kol kas nustojo kristi, vystomos naujos, su SGD terminalu susijusios veiklos. Visgi, ar pakanka tų veiklų, kurias „Klaipėdos nafta“ ir „Lietuvos energijos“ grupė vykdo, kad terminalo socializavimo kaštai nebebūtų didelė našta vartotojams?
– Turime labai aiškų tikslą – ne tik saugiai operuoti alternatyviu dujų šaltiniu, bet turime tikslą ir mažinti šio terminalo kaštus. Būdų tam turime įvairių ir savo veiksmų planuose. Sieksime, jog šis terminalas būtų pripažintas regioniniu, tai atvertų galimybę europiniams pinigams, kurie galėtų sumažinti kaštus vartotojams. Vartojimui atsiveria naujos galimybės – ne per seniausiai atsidariusi Latvijos rinka ir mes girdime, kad daugelis klientų norėtų pabandyti. Su latviais yra galimybė panaudoti ir jų Inčukalnio saugykla, kas suteiktų daugiau lankstumo. Apie tai irgi kalbama. Estijos rinka galbūt mažesnė, bet estai žymiai aktyviau jau ir seniau kalbėjo, jie žiūri paprastai – kaip į vieną šaltinių įsigyti dujų. Taigi, per didesnį vartojimą galėtume tikėtis mažesnių kaštų.
Kitas dalykas, alternatyvios veiklos, kurios turi savo įkainius – tiek bunkeriavimas ne tik į laivus, bet ir kitus terminalus. Klaipėdoje esantis terminalas yra pakankamai geroje vietoje ir mes tikime, kad tas naudojimasis terminalu augs, tiek laivų turėtų atsirasti daugiau, kurie naudoja dujas dėl aplinkosauginių reikalavimų. Deja, kad juos tenkintume, pakankamai reikšmingos investicijos reikalingos, tad tas procesas turbūt nebus labai greitas.
– Įsivaizduokime, kad 2020 metais pradės veikti vieninga Baltijos šalių dujų rinka, taip pat bus skirta europinė parama SGD terminalui. Ar tuomet terminalas galės išsilaikyti be papildomų mokesčių iš dujų vartotojų?
– Aš gal užduočiau kitą klausimą – kaip apskaičiuoti tą ekonominę, komercinę naudą. Jeigu mes jo neturime, visų rinkos dalyvių derybinė pozicija su monopoliniu ar vieninteliu tiekėju turbūt tampa žymiai sudėtingesnė. Ar mes tikime, kad jeigu terminalo nebūtų, tas kainų lygis, koks yra dabar, išliktų? Jeigu mes skaičiuojame šį ekonominį efektą į verslo modelį, aš manau, kad jis ir dabar atsiperka. Jeigu mes ignoruojame šią esminę dalį, tuomet reikia padaryti skaičiavimus. Aš tikrai nepajėgus į tai atsakyti šiuo momentu.
Labai lengva pamiršti tą naudą, kurią sukūrė terminalas, tačiau prisiminus laikus, kai jo neturėjome, galima atitinkamai tada pamodeliuoti ekonominį efektą. Tą svarbu iškomunikuoti tiek galutiniams vartotojams, tiek komerciniams.
– Dėkui už pokalbį.
37-erių M.Jusius kovo pabaigoje paskirtas „Klaipėdos naftos“ vadovu. Daugiau kaip 5 metus jis dirbo įmonės valdyboje.
M.Jusius Vilniaus universitete įgijo bankininkystės bakalaurą ir magistrą, vėliau ISM vadybos ir ekonomikos universitete, verslo ir administravimo magistrą. Londono verslo mokykloje baigė vadovams skirtą mokymo programą, „Baltic Institute of Corporate Governance“ – studijų programas „Valdybos pirmininko vaidmuo“ ir „Įmonių valdymas“.
