Antradienį visuomenei pristatyti Finansų ministerijos siūlymai numato dalį pajamų iš individualios veiklos apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).
„Labai įdomu, kas taip kalba, kas taip piktinasi. Ar tai yra tie, kurių galbūt net nepalies, tos kategorijos – matote, individuali veikla irgi yra sąvoka plati ir turi labai įvairių profesinių ir pajamų skirtumų“, – trečiadienį LRT radijui sakė M.Lingė.
Ministerija siūlo palaipsniui labiau apmokestinti metines pajamas virš 35 tūkst. eurų: 2025 metais tarifą didinti nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc.
Dėl to trys ketvirtadaliai dirbančiųjų pagal individualią veiklą skirtumų nepajus, o pastebimi pokyčiai palies gaunančius didesnes pajamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Esmingesni pokyčiai yra tiems, kurie uždirba didesnes pajamas“, – trečiadienį LRT radijui sakė G.Skaistė.
M.Lingė sako nesuprantantis, kodėl dideles individualios veiklos pajamas gaunantieji turėtų mokėti mažesnius mokesčius nei dirbantys pagal darbo sutartis.
„Man yra sunku atsakyti, kodėl, pavyzdžiui, advokatai, notarai, antstoliai, kurie turi dideles pajamas, turėtų mokėti mažiau nei eiliniai dirbantieji pagal darbo sutartis“, – kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Valdantiesiems priklausančių „laisviečių“ lyderis Vytautas Mitalas sako, kad negalima sulyginti individualiai ir pagal darbo sutartis dirbančių žmonių.
„Reikia analizuoti jų pajamas, mokamus mokesčius, kokios profesijos atsiduria po šiuo didinamuoju stiklu. (...) Reikia įvertinti, skiriasi objektyviai darbo sąlygos, skiriasi atsakomybės. (...) Nesulyginami yra dalykai būti darbo santykiuose ir verstis individualia veikla“, – LRT radijui sakė teigė V.Mitalas.
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Rasa Budbergytė teigiamai vertina siūlymą didinti dideles pajamas gaunančių žmonių mokesčius, tačiau mano, kad mažiau uždirbantieji turi mokėti mažesnius mokesčius.
„Aš tikiuosi, kad siūlymai palies tikrai tik tuos, kurie gauna dideles pajamas, nesvarbu, ar tai advokatai, notarai ar kūrybininkai, ar dar kas nors – tie, kurie uždirba labai daug. O tie, kurie uždirba mažai, nesvarbu, ar jie gauna pajamas pagal darbo santykius, ar iš individualios veiklos, jie neturi jausti jokio pablogėjimo savo pajamose“, – LRT radijui sakė Seimo narė.
M.Lingė taip pat gynė siūlymą pagal individualią veiklą dirbantiems gyventojams mokėti 1,31 proc. įmokas nedarbo draudimui – jos poreikį esą įrodė koronoviruso pandemija, kai šie žmonės liko be pajamų.
„Pandemija aiškiai parodė, kaip yra su savarankiškai dirbančių socialiniu saugumu, kai nemokamos nedarbo draudimo, kas atsitinka, kai nėra draudiminių pajamų. Išleidome apie 240 mln. įvairioms subsidijoms ir išmokoms“, – teigė M.Lingė.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius teigia, kad diskusija dėl mokesčių reformos Seime bus sunki: „Sunki bus diskusija, bet mes konstruktyviai pasiruošę joje dalyvauti“.
G.Skaistės teigimu, esminius pakeitimus tikimasi priimti Seimo pavasario sesijoje.
„Manau, kad daugeliui pakeitimų būtų gerai, kad jie būtų priimti dar Seimo pavasario sesijoje, bet jeigu atskirų pasiūlymų diskusijos užsitęs, dėl to problemos dėl to nedarysime“, – sakė G.Skaistė.
