Kaip komiteto klausymuose pirmadienį sakė Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnysis patarėjas Tomas Aukštinaitis, dyzelinui didėtų ir akcizo mokestis, ir būtų įvesta anglies dvideginio (CO2) dedamoji.
Tuo metu benzinui akcizas nedidėtų, tačiau būtų įvesta anglies dvideginio dedamoji.
Žaliąjį dyzeliną nei būtų įvesta anglies dvideginio dedamoji, nei didėtų akcizai.
Pasak T.Aukštinaičio, 1 tūkst. litrų benzino šis mokestis 2025 m. siektų 24 eurus ir kasmet didėtų po 24 eurus, kol 2030 m. pasiektų 144 eurus.
Dedamoji taip pat būtų taikoma žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, o nebūtų taikoma šildymui skirtam kurui arba kai kuriais atvejais variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais.
Tuo pačiu įstatymu ketinama didinti akcizus ne tik taršiausio kuro rūšims, pavyzdžiui, anglims, atsisakant lengvatų iškastiniam kurui, bet ir daliai transporto kuro.
Šildymui skirtam dyzelinui, vadinamajam buitiniam krosnių kurui, akcizą siūloma didinti iki 140 eurų, paskui – iki 372 eurų už 1 tūkst. litrų. Šiuo metu jis yra 21,14 euro.
Dyzelino akcizą siūloma palaipsniui didinti 10 proc. nuo 372 iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų, vėliau – iki 466 eurų (toks dabar yra akcizas bešviniam benzinui) bei iki 500 eurų, tuomet jis būtų 34 proc. didesnis nei dabar.
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas kėlė klausimą, kodėl nedidėtų žaliojo dyzelino kaina.
„Kodėl neliečiamas žaliasis dyzelinas ir ūkininkai, kurie turi pakankamai galimybių atsinaujinti savo parką, žemės ūkio techniką, kuri yra intensyviai eksploatuojama? Ar nėra taip, kad už ūkininko su dideliu traktoriumi taršą mokės pensininkas su nedideliu „Sharanu“?“, – klausimus kėlė V.Mitalas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atsakė pastebėjimu, kad žemdirbiai neturi tiek galimybių pereiti prie netaršios įrangos.
„Yra moralinė priežastis, nes žemės ūkyje konversiją pasiekti sunkiausia. Traktorius baterijos po laukus nevežios, yra kitos rūšys, kaip verslinė žvejyba, kurios gali pretenduoti į žaliąjį dyzeliną. Dekarbonizacija žemės ūkyje arba žuvininkystėje yra sudėtingiausia ir turbūt vėliausiai pasiekiama“, – sakė S.Gentvilas.
T.Aukštinaitis akcentavo, kad Lietuvai šiuo metu sunkiai sekasi siekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslų.
„Akcizai ir anglies dioksido dedamoji – bene viena efektyviausių priemonių, padedančių mažinti ŠESD. (...) Mažiau efektyvesnės priemonės yra elektromobilių naudojimo skatinimas, transporto priemonių pritaikymas naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, viešojo transporto parko atnaujinimas, krovinių pervežimo srautų optimizavimas“, – teigė ministerijos atstovas.
Jo teigimu, be papildomų priemonių, tikslų neįgyvendinimas Lietuvai, pagal apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainas, kainuotų arti 700 mln. eurų. Pasak jo, Lietuvos poreikis įsigyti ATL atsirastų du kartus: pirmasis būtų 2027 metais, kada būtų vertinama Lietuvos pažanga, o antras – 2032 metais.
„2027 metais susidurtume su 360 mln. eurų suma, kurią reikėtų surasti įsigyti trūkstamą ALT kiekį“, – sakė jis.
Dyzelinui, skirtam naudoti žemės ūkio veikloje, akcizas liktų 60 eurų už 1 tūkst. litrų. Tačiau šio kuro žemdirbiai įsipilti bet kiek nebegalės – numatomos „lubos“, kurios 2024-aisiais pasiektų 100 tūkst. litrų.
R.Bilkšytė: dėl didesnių akcizų biudžetas kasmet papildomai gaus apie 70–80 mln. eurų
Parlamentui priėmus nuo 2021 metų pabaigos Seime įstrigusias pataisas dėl kuro ir degalų akcizų didinimo, valstybė kasmet gaus apie 70–80 mln. eurų papildomas pajamas, sako finansų viceministrė Rūta Bilkšytė.
„Poveikis fiskalinėms pajamoms nuo 2024 metų papildomai būtų 66 mln. eurų (iš akcizų didinimo – BNS), nuo 2025 metų – 79 mln. eurų“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstant pataisas teigė viceministrė.
„Čia tik dėl akcizų didinimo poveikis, be anglies dioksido dedamosios. Kai jau bus skaičiuojama dedamoji (nuo 2025 metų – BNS), papildomos biudžeto pajamos padvigubėtų“, – teigė R.Bilkšytė.
Pasak jos, dėl akcizų didinimo ir anglies dioksido dedamosios įteisinimo vidutinė metinė infliacija augtų apie 0,3 proc. punkto.
Ji pabrėžė, kad didesnės kainos įsigalios ne iš karto, o palaipsniui: „Gyventojams ir verslui tai yra žinutė, kad reikia dėti investicijas, dėl to bus ir iš valstybės skiriamos investicijos labai didelės, keisti į mažiau taršius ar netaršius vartojimo įrenginius ir vartojimo kultūrą“.
Pirmieji siūlymai iš žaliosios mokesčių pertvarkos paketo Seimui buvo pateikti 2021 metų gruodį, bet iki šiol neapsvarstyti, nors kai kurie pakeitimai turėjo įsigalioti jau nuo šių metų. Dabar kai kurių projektų įsigaliojimas numatomas nuo 2024-ųjų ir dar vėliau.
