Anot jos, toks sprendimas priimtas atsižvelgus į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir nevyriausybinių organizacijų sambūrio „Girių spiečius“ argumentus bei siekiant ir toliau tvariai naudoti miškuose sukauptus medienos išteklius, kaupti brandžių miškų atsargas ir užtikrinti gamtinių ar kultūrinių vertybių miškuose apsaugą.
Anksčiau ministerija Vyriausybei siūlė, kad 2024-2028 metais 12,166 tūkst. hektarų valstybinių miškų plotuose būtų galima iškirsti iki 3,65 mln. kietmetrių likvidinės medienos tūrio – 2 proc. daugiau nei dabar.
Pasak ministerijos pranešimo, jau parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo siūloma nedidinti miško kirtimo normos.
Vasarą paskelbus apie planus didinti normą 30 miškų apsaugos sambūrio „Girių spiečius“ vienijamų nevyriausybinių organizacijų ir judėjimų rugpjūčio pabaigoje paragino Vyriausybę netvirtinti tokio plano.
Gamtos sergėtojai mano, jog normos rengimo metodika yra pasenusi, neatitinka bendros Europos Sąjungos tvarumo vizijos, Vyriausybės programos ir parengta tik konsultuojantis su miškininkystės verslu, bet ne aplinkosaugininkais, o faktiškai miškų gali būti iškirsta daugiau nei teigiama projekte.
Aplinkosaugininkams priekaištaujant dėl dabartinės valstybinių miškų kirtimo normos nustatymo metodikos, ministerija neatmetė galimybės, kad ji ateityje gali būti keičiama.
Atsižvelgiant į penkeriems metams nustatomą miškų kirtimo normą nustatomi ir metiniai kirtimai.
Ministerijos teigimu, maksimalus kertamų valstybinių miškų kiekis nustatomas atsižvelgiant į natūralų brandžių medžių prieaugį, o įprastai iškertamas medienos kiekis prilygsta iki 70 proc. prieaugio.
