„Atvejai, kai grąža litais pirkėjams atiduodama didžiuosiuose prekybos centruose, nebus toleruojami. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai suteikti įgaliojimai per savaitgalį stebėti grąžos litais didžiuosiuose prekybos centruose mąstą ir, prireikus, imtis visų teisės aktuose numatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimams šia išimtimi“, – ministerijos penktadienį išplatintame pranešime teigia finansų ministras Rimantas Šadžius.
Gyventojų ministerija prašo neversti prekybos vietų, ypač smulkesnių, valiutų keityklomis.
„Skubėti keisti litų į eurus neverta, kadangi tam bus pakankamai laiko: Lietuvos bankas litus į eurus keis neribotą laiką, visi komercinių bankų skyriai pusę metų, dalis – visus metus, o Lietuvos paštas ir kredito unijos – du mėnesius“, – sakoma pranešime.
Atvejai, kai grąža litais pirkėjams atiduodama didžiuosiuose prekybos centruose, nebus toleruojami.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo ruožtu penktadienį pranešė sulaukusi nemažai vartotojų kreipimųsi, kuriuose nurodoma, kad kai kuriems didiesiems prekybos tinklams priklausančiuose prekybos centruose kasose grąža atiduodama ne eurais, bet litais.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba žada operatyviai reaguoti į kiekvieną vartotojų skundą ir nustačiusi pažeidimus taikyti įstatymuose nustatytą atsakomybę.
Pagrįstomis priežastimis grąžą atiduoti litais gali būti ir tokie atvejai, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas dėl darbo pobūdžio neturi galimybės su savimi turėti pakankamai grynųjų eurų (pvz., kurjerio paslaugų teikėjas) arba kai vienu kartu atiduodamos grąžos dydis neproporcingai viršija perkamos prekės ar paslaugos kainą ir tokiu atveju pardavėjas ar paslaugų teikėjas atidavęs grąžą nebeturėtų apyvartinių lėšų eurais. Pagrįsta priežastimi grąžą atiduoti litais galima laikyti ir tokį atvejį, jei dienos apyvarta ženkliai viršija įprastinę ir dėl to pardavėjas ar paslaugų teikėjas nebeturi eurų atiduoti grąžai. Bet kokiu atveju pardavėjas ar paslaugų teikėjas paprašytas turės pateikti tinkamus įrodymus, kad dėjo visas pastangas apsirūpinti eurais/eurų monetomis grąžai (t.y. buvo užsisakęs/sudaręs su banku sutartį dėl eurų/eurų monetų užsakymo 2014 metų gruodžio mėnesį, įsigijo pakankamai euro/eurų monetų rinkinių ir pan.), aiškina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Pagrįstomis priežastimis grąžą atiduoti litais gali būti ir tokie atvejai, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas dėl darbo pobūdžio neturi galimybės su savimi turėti pakankamai grynųjų eurų.
Už Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriamas įspėjimas, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – įspėjimas arba bauda iki 1 tūkst. litų (289 eurų). Už pakartotinį pažeidimą fiziniams asmenims skiriama bauda iki 5 tūkst. litų (1 tūkst. 448 eurų), juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – bauda nuo 1 tūkst. iki 10 tūkst. litų (nuo 289 iki 2 tūkst. 896 eurų).
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas taip pat pažymi, kad už ypatingai šiurkščius euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus gali būti taikoma ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatyta atsakomybė, kai komercinės veiklos subjektams gali būti iki 120 tūkst. litų (34 tūkst. 754 eurų), bauda, jeigu ši bauda neviršija 6 proc. komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas anksčiau šią savaitę sakė, kad prekybos ar paslaugų bendrovės, kurios pirmomis dienomis po euro įvedimo neduos grąžos naująja valiuta, nebus baudžiamos. Pasak jo, dvigubos cirkuliacijos metu į tai bus žiūrima lanksčiai.
V.Vasiliauskas priminė, kad grąžos eurais pirmosiomis dienomis gyventojai neturėtų reikalauti viešajame transporte ir kitose vietose, kur atsiskaitymai yra smulkūs.
