Skaičiuoklėje individualiai dirbantis asmuo turi suvesti kiek pajamų uždirba per metus ir pasirinkti atskaitymų metodą (prezumpcines arba faktines išlaidas).
Ją galima rasti čia.
Skaičiuoklė parengta asmenims, vykdžiusiems individualią veiklą visus metus. Skaičiuojant daroma prielaida, kad mokėtojas gauna pajamų tik iš individualios veiklos, o atkeltinų nuostolių iš ankstesnių metų nėra.
Ji yra tinkama tiems atvejams, kai reikia mokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.
Skaičiuoklėje taikomos PSD įmokų grindys, kurios yra aktualios mažai pajamų iš individualios veiklos gaunantiems tai atvejais, kai PSD įmokos nėra mokamos nuo kitos rūšies pajamų (t.y. asmuo tuo pačiu metu nedirba pagal darbo sutartį, nėra valstybės tarnautojas, pareigūnas, negauna ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokų ir kt.), arba asmuo nėra draustas valstybės lėšomis.
Kas keistųsi
Šiuo metu pagal individualią veiklą dirbančių asmenų apmokestinamosioms pajamoms (jau atskaičius sąnaudas) taikomas 5–15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Taigi, kai žmogus uždirba iki 20 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų, jos apmokestinamos 5 proc. tarifu.
Jei reforma būtų patvirtinta, ilgainiui atsirastų 3–20 proc. tarifas. Minimaliu tarifu – 3 proc. – tarifu bus apmokestinami tie žmonės, kurių apmokestinamosios pajamos siekia iki 15 tūkst. eurų per metus. Taigi, apmokestinimas jiems mažėtų.
Tiesa, GPM tarifas keisis palaipsniui – 2024 m. minimalus GPM tarifas bus sumažintas 1 proc. punktu (iki 4 proc.), o 2025 m. – dar 1 proc. punktu ir sieks 3 proc.
Siūlymai dėl maksimalių GPM tarifų nesikeičia – 2025 m. jis augtų nuo 15 proc. iki 17 proc., o 2026 m. – nuo 17 proc. iki 20 proc. Viršutinės ribos būtų taikomos tik uždirbant 35 tūkst. eurų per metus (3000 eurų per mėnesį).
Ministerija skaičiuoja, kad tik 5 proc. individualią veiklą vykdančiųjų patenka į šį didesnių nei 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų diapazoną.
Pokyčių, pasak ministerijos, nepajustų 85 proc. savarankiškai dirbančiųjų.
