Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ministerija: popierizmo kaina verslui pernai sumažėjo 7,6 mln. eurų

136 mln. eurų – tiek per 8 metus Lietuvoje sumažėjo administracinė našta verslui. Vien per 2021 m. valstybės institucijos atsisakė ataskaitų, prašymų, deklaracijų ir tai leido verslui sutaupyti 7,6 mln. eurų, rašoma ministerijos pranešime spaudai.
Eurai (asociatyvi nuotr.)
Eurai (asociatyvi nuotr.) / 123RF.com nuotr.

Tačiau tai yra tik maža dalis verslui tenkančios reguliavimo kainos. Siekdama dar tiksliau įvertinti visas valstybės reikalavimais sukuriamas išlaidas, Vyriausybė pritarė atnaujintai administracinės naštos vertinimo metodikai, kurioje įtrauktas ir papildomų išlaidų kategorijų vertinimas. Todėl nuo šiol valstybė galės vertinti tikrąją reguliavimo kainą ir tikslesnį jo poveikį verslui.

„Reguliavimo naštą verslui sukuria įvairūs valstybės įstaigų nustatyti reikalavimai. Jos turi siekti, kad verslo kaštai tam kasmet mažėtų arba bent nesikeistų. Praėjusiais metais valstybė padarė pažangą, tačiau to negana“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Labiausiai prie verslo sąlygų gerinimo, atsisakant perteklinių reikalavimų, pernai prisidėjo Valstybinė mokesčių inspekcija (popierizmo kaina sumažėjo 2,89 mln. eurų), Finansų ministerija (2,3 mln. eurų), Ekonomikos ir inovacijų ministerija (1,89 mln. eurų), Žemės ūkio ministerija (792 tūkst. eurų) ir Sveikatos apsaugos ministerija (536 tūkst. eurų).

2021 m. keturi priimti teisės aktai sumažino administracinę naštą verslui daugiau nei 1 mln. eurų. Tačiau trečdaliui institucijų vis dar nepavyksta pasiekti, kad jų veiklos srityje administracinė našta sumažėtų. Daugiausia naujų reikalavimų, kurie didino naštą, teisės aktuose pernai nustatė Aplinkos ministerija (493,5 tūkst. eurų), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (446,4 tūkst. eurų), Viešųjų pirkimų tarnyba (94 tūkst. eurų), Energetikos ministerija (46,4 tūkst. eurų) bei Kultūros ministerija (3,97 tūkst. eurų).

Įvairūs reikalavimai, pavyzdžiui, pritaikyti patalpas, naudoti tam tikras medžiagas arba paprasčiausiai apmokyti darbuotojus – iki šiol būdavo neįvertinti, nors tai dažnai sudaro apie 80 proc. reguliavimo kainos. Iki šiol valstybė vertino tik naštos, tenkančios verslui, ledkalnio viršūnę. Atnaujinta metodika leis šias verslo išlaidas apskaičiuoti kur kas tiksliau.

Neabejotina, kad būtina didesnį dėmesį skirti ir „Dviejų datų“ taisyklės įgyvendinimui, kuri numato, kad verslo sąlygas sunkinantys ar naujus įpareigojimus nustatantys teisės aktai turi įsigalioti gegužės 1 arba lapkričio 1 dieną. Kol kas pastebima, kad net iki 70 proc. atvejų institucijos nesilaiko šios taisyklės ir kartais verslui prie naujų reikalavimų prisitaikyti lieka tik kelios dienos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?