„Siekdami mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, siūlome didinti minimalią mėnesinę algą ir minimalų valandinį atlygį nuo kitų metų pradžios. Šie tikslai įtvirtinti Vyriausybės programoje, o ekonomikos prognozės priimti reikiamus sprendimus – palankios“, – pranešime sakė ministrė Monika Navickienė.
Dabar MMA siekia 642 eurus.
Socialiniams partneriams kolektyvinėse sutartyse rekomenduojama nustatyti didesnius dydžius negu siūlomi.
Darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus vienijanti Trišalė taryba dėl MMA nesusitarė. Darbuotojų atstovai siekė, kad MMA būtų didinama iki 750, o darbdavių – kad ji nebūtų didinama, kol nėra aiškūs pandemijos padariniai šalies verslui.
Dalis darbdavių atstovų siūlė pritarti MMA didinimui iki 703 eurų su sąlyga, kad Vyriausybė nenutrauks paramos verslui po pandemijos, kai kurie siūlė apkritai peržiūrėti MMA skaičiavimo formulę.
Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris numatomas pagal paskutinių trejų metų duomenis.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje balandį buvo apie 147 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. Biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų buvo apie 20 tūkst.
Valstybės biudžete MMA padidinti, preliminariais skaičiavimais, reikėtų apie 15 mln. eurų.