Ministerija parengė parengė Vyriausybės nutarimų projektus, kuriais parkas būtų pripažintas valstybei svarbiu projektu, kartu jam nustatant beveik 20,5 hektaro bendro ploto nevientisą teritoriją pietrytinėje miesto dalyje.
Pasak ministerijos, Utenos regione šiuo metu nėra gamybos ir paslaugų vystymui skirtos specialios teritorijos.
„Parengus atitinkamą teritoriją, būtų galima pritraukti vietos ir užsienio investuotojų, skatinti pramonės įmonių kūrimąsi ir plėtrą Utenos regione, čia galėtų kurtis pažangių technologijų gamybos ir paslaugų sektoriaus įmonės“, – teigia ministerija.
Ji nurodo, kad iki 2039 metų į Utenos pramonės parką trimis etapais būtų pritraukta bent 53,2 mln. eurų privačių investicijų, o jame būtų sukurta ne mažiau nei 310 naujų darbo vietų.
Pagal projektą per pirmąjį etapą – iki 2029 metų – į parką turėtų būti pritraukta 18,7 mln. eurų bei sukurta bent 110 naujų darbo vietų, per antrąjį – iki 2034 metų – atitinkamai 32,5 mln. eurų ir 190 darbo vietų.
Pasak ministerijos, iki 2039 metų valstybės biudžetas papildomai gautų 16,3 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bei 17,3 mln. eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų.
Skaičiuojama, kad parkui reikalingos infrastruktūros kūrimas kainuotų 5,5 mln. eurų, iš kurių 2,2 mln. eurų padengtų valstybė, 1,5 mln. eurų – savivaldybė, o 1,8 mln. eurų – Europos Sąjungos (ES) parama.
Apie planus steigti Utenos pramonės parką pranešta dar 2018 metais. Jo steigimo iniciatyvai tuomet pritarė ir Utenos taryba.