„Kada kalbamės su tokiais investuotojais kaip „Rocket Software“, pirma tema, kurią akcentuoja investuotojai ir lietuviškos įmonės, yra talentai, talentų auginimas. Čia kalbame apie švietimo sistemos pokyčius, apie edukacijos politiką. Bet mums reikia galvoti ir apie paskatas, kaip susigrąžinti talentus, kurie yra išvažiavę“, – „Rocket Software“ biuro atidaryme 15min pasakojo A.Armonaitė.
Ministrės teigimu, nauja GPM lengvata yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos komandos idėja.
„Mes ją siūlome, diskutuojame Vyriausybės formatuose, vidinėse diskusijose. Tai kol kas niekas nėra nuspręsta. Reikia tik palaikymo“, – sakė ji.
-
Valdžia svarsto atsisakyti 340 tūkst. žmonių liečiančių GPM lengvatų, bet siūlo alternatyvą
-
Šįmet iki liepos 31 d. VMI gyventojams grąžino 120 mln. eurų GPM daugiau nei pernai
-
VMI: verslas vis dažniau piktnaudžiauja lauko priedų mokėjimų darbuotojams
-
Ministerija nepritaria dalies GPM už elektronikos taisymą susigrąžinimui
A.Armonaitės teigimu, prieš registruojant tokį įstatymo projektą, pirmiausiai norima užsitikrinti palaikymą.
„Norime išsidiskutuoti, kuo geriausiai paruošti tą patį sprendimą. Su koalicijos partneriais Vyriausybėje dirbame ir diskutuojame“, – kalbėjo ji.
A.Armonaitė atskleidė, kad mažesnis, 8 proc. GPM, tarifas galėtų būti taikomas tiems darbuotojams, kurie Lietuvos darbo rinkoje nedalyvavo bent 5 metus ir kuriems būtų mokamas bent dviejų vidutinių darbo užmokesčių (VDU) atlyginimas.
„Tai būtų taikoma daugiau geriau apmokamos darbo vietoms“, – tikino ji.
Šiuo metu su darbo santykiais susijusios metinės pajamos, neviršijančios 60 VDU (81 162 eurų), apmokestinamos 20 proc. GPM tarifu, o viršijančios – 32 proc. tarifu.
Pretenduotų ir užsieniečiai
Beje, į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos svarstomą GPM lengvatą galėtų, jei ji būtų priimta, pretenduoti ir užsieniečiai.
„Asmeniškai tikiu, kad pirmiausiai galėtų pasinaudoti emigravę talentai, kurie galėtų sugrįžti čia. Galėtų pasinaudoti ir užsieniečiai. Tik dar nėra tokios lengvos persikėlimo procedūros, su investicijomis lengviau persikelti, tačiau ties tuo irgi dirbame“, – kalbėjo ministrė.
Tiesa, A.Armonaitė pabrėžia, kad „tai nėra lengvata, tai yra naujų mokesčių mokėtojų į Lietuvą pritraukimas“.
„Aš tai vertinu kaip naujų mokesčių mokėtojų į Lietuvą pritraukimą“, – kalbėjo ji.
Kova dėl talentų
Naujasis „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis 15min sakė, kad šiuo metu vyksta kova dėl talentų.
„Valstybės kovoja ne dėl kapitalo, ne dėl išteklių, bet kovoja dėl talentų. Kodėl? Nes skaitmeninė ekonomika yra paremta talentais ir žiniomis. Dabar turime konstatuoti, kad, norėdami būti konkurencingi su vien dabar turimu žmogiškuoju kapitalu, to nepakaks. Kaip anksčiau fokusavomės pritraukdami įmones, tai dabar įmonės eina paskui talentus. Tas fokusas į talentus turėtų būti labiau išreikštas“, – įsitikinęs jis.
E.Čivilio nuomone, Lietuva turi atitikti „Europos praktiką ir kitų šalių vertės pasiūlymus“. Pavyzdžiui, anot jo, Beniliukso šalys taiko 0 proc. GPM 5 metus aukštos kvalifikacijos žmonėms. Taip pat investuotojams ir talentams svarbi socialinė infrastruktūra.
„Tai, ką aš girdžiu iš tokių investuotojų kaip „Rocket Software“, jie ne tik žiūri, kad čia būtų pastatas, kažkokia infrastruktūra, bet jie žiūri, kaip jausis darbuotojas, ar jam bus faina gyventi, ar atvažiavus čia kuriam laikui, viskas bus taip, jog norėsiu čia leisti savo vaikus į mokyklas ir visi bus laimingi. Dėl to visi dviračių takai, parkai, nors mums atrodo, kad tai nereikalinga, bet tai kuria visą ekosistemą, nuotaiką, kad čia gera gyventi ir čia žmonės nori atvykti“, – aiškino jis.
Ar sumažintas GPM tarifas iš tiesų galėtų daryti įtaką sprendimui grįžti į Lietuvą arba užsieniečiui persikelti dirbti į mūsų šalį? E.Čivilio teigimu, šiuo metu vyrauja mokestiniai migrantai, kurie renkasi aplinką pagal mokestinę situaciją. Todėl, jo nuomone, ši lengvata paskatintų ne tik grįžti tautiečius, bet ir kitų šalių piliečius aktyviau keltis į Lietuvą.
„Mes čia kalbame apie aukštą pridėtinę vertę. Tai reiškia, kad tai yra žmonės, kurie yra produktyvūs dabar, ne ateityje, ne buvo, o tie, kurie dabar darbo rinkoje yra reikalingiausi. Čia nėra kažkas naujo, pusėje Europos tas yra įsišakniję. Labai sunku diskutuoti, kai atvažiuoja investuotojai ir jie lygina mus su Olandija ar Ispanija, kurie sako: „Jūs ne tai, kad stenkitės geriau pasiūlyti, o pirmiausiai susilyginkite su tomis aplinkomis“, – sakė jis.
