„Valstiečių laikraštis“ rašo, kad ministerijų planų Vyriausybėje susitarta kol kas neskelbti viešai.
„Tradiciškai asignavimų valdytojų (ministerijų ir žinybų) pageidavimai didesni nei finansavimo galimybės“, – pripažino finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė.
Ji neatskleidė, kurios ministerijos užsiprašė daugiausia lėšų, o kurios atsižvelgė į ekonomines realijas.
„Nenormalu, kad iki šiol neturime net išankstinių Vyriausybės planų, kaip valstybė gyvens kitais metais, valstybės biudžeto projekto iki šiol nėra“, – apgailestavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Remigijus Ačas.
Vyriausybė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Seimui privalo pateikti likus ne mažiau kaip 75 dienoms iki biudžetinių metų pabaigos – vėliausiai iki spalio vidurio. Finansų ministerija Vyriausybei šį projektą žada pateikti spalio 1 dieną.
Ūkio ministras Dainius Kreivys tikino, kad didžiausią dėmesį kitais metais skirs smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad vien jos kuruojamai sričiai kitais metais papildomai reikės 130 mln. litų. Beveik 100 mln. litų daugiau norėtų gauti Susisiekimo, Švietimo ir mokslo ministerijos, o Sveikatos apsaugos ministerija siekia gauti dar daugiau pinigų.
Ūkio ministras Dainius Kreivys tikino, kad didžiausią dėmesį kitais metais skirs smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Daugiau pinigų nei šiemet reikės Finansų ministerijai, kuri administruoja šalies skolą ir kuriai palūkanoms mokėti prireiks papildomai apie 100 mln. litų.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas tikino kol kas irgi neturįs jokios informacijos apie kitų metų valstybės biudžetą. Jo nuomone, komitetą valstybės biudžeto projektas pasieks spalio 18 dieną, o preliminarios jo gairės paaiškės maždaug po savaitės.
Prognozuojama, kad 2011 metų nacionalinio biudžeto asignavimai, be Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, sudarys 18,2 mlrd. litų, o su ES ir kitos paramos lėšomis – apie 29,9 mlrd. litų.
Kitais metais iš keturių pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno – turėtų būti gauta apie 15,11 mlrd. litų, arba apie 83 proc. nacionalinio biudžeto pajamų.