Lietuvos banko vadybos pirmininkas Gediminas Šimkus nurodė manantis, kad į pensijų kaupimą galiausiai turi būti įtraukti ir darbdaviai.
„Kuo mes išsiskiriame iš kitų šalių ir kur yra problema, ir mes matome tai labai aiškiai, kad valstybė dalyvauja II pakopoje savo prisidėjimu ir tai nėra trivialios sumos. Tai yra 300 mln. eurų per metus, bet darbdaviai kažkodėl nedalyvauja. Ir aš manau, kad tai yra problema“, – sakė G.Šimkus.
Kita reikšminga problema Lietuvos banko vadovas nurodė tai, kad II pakopos pensijų valdymą valstybė atidavė išimtinai privačiam sektoriui.
„Mes turime tokį klausimą ir iš to kylantį nepasitenkinimą – ar teisingos yra įmokos, įstatymu tai bandoma sureguliuoti, bet iš principo tai yra Sizifo akmuo <…>. Manome, kad valstybė neturėtų prisidėti savo lėšomis remiant antrąją pakopą – iš principo subrendome šitam dalykui pasakyti ir tai turėtų būti tiek dirbančiųjų, tiek darbdavių dalyvavimo II pakopoje klausimas. Vis dar spartus darbo užmokesčio augimas mums palieka įgyvendinti šitą galimybę vis dar neskausmingai“, – nurodė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Kitas Lietuvos banko pasiūlymas – valstybei labiau įsitraukti į pensijų sistemos dalies valdymą.
„Turėtų atsirasti, vienokia ar kitokia forma, valstybės kapitalo fondas. Ir jeigu mes kalbame apie automatinį įtraukimą, jis turėtų eiti ne į privatų verslą, o į valstybės fondą. Ir privatus verslas turėtų konkuruoti pasiūlydamas geresnes, efektyvesnes, pelningesnes paslaugas negu tai gali padaryti valstybė. O jeigu negali – tai negali“, – nurodė G.Šimkus ir pridūrė, kad dėl to turėtų diskutuoti partijų lyderiai.
Dalį kosmetinių pokyčių galima įgyventi šią kadenciją
Diskusijoje dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pabrėžė, jog vykdant II pensijų pakopos reformas nereikėtų jos paversti investicine sąskaita – šie pinigai ir toliau liktų sąskaitose iki pensijos, ir juos atsiimti arba stabdyti kaupimą būtų galima tik išskirtiniais atvejais.
„Tam tikrais atvejais nebėra tikslo taupyti pensijai. Jeigu tu guli mirties patale, sergi sunkia liga, sunkia negalia, paliatyvioji slauga – tai gal jau ne apie pensiją klausimas. Tais atvejais reikėtų leisti išsiimti“, – nurodė V.Šilinskas.
Ministras teigė palaikantis automatinį įtraukimą, tačiau pridūrė, jog būtų galima atlikti tam tikras korekcijas – du kartus atsisakius, trečią kartą neįtraukti, jei atsiranda aplinkybių dėl kurių žmogus nebegali taupyti, suteikti galimybę stabdyti kaupimą.
V.Šilinskas pabrėžė, kad kaupimas II pensijų pakopoje įvardijamas kaip savanoriškas, todėl toks pokytis sukeltų mažiau prieštaravimų.
„Pats automatinis įtraukimas, kaip instrumentas yra geras, nepasitenkinimas galbūt kyla paskui, kad jeigu per tam tikrą laiką neatsisakei ir negali išeiti. Tai turėtų būti galimybė, jeigu mes vis dar sakome, kad sistema savanoriška“, – nurodė jis.
Ministras taip pat nurodė, kad ateityje teoriškai būtų galima sistemą reformuoti taip, jog prie kaupimo turėtų prisidėti darbdaviai, tačiau tam reikalinga platesnė diskusija ir kur kas didesni teisiniai pokyčiai.
„Ir pas mus galėjo būti galbūt, kaip 3 proc. nedarbo draudimą moka darbdavys iš atlyginimo, taip jis moka ir pensijai, kuri eina konkrečiai į darbuotojo asmeninę sąskaitą. Bet tai būtų didelė reforma, reikia diskutuoti su darbdaviais, ar jie sutiktų. (...) Tokio darbdavių mokesčio per trumpą laiką padaryti neįmanoma, bet ilguoju laikotarpiu diskutuoti tikrai verta“, – diskusijoje teigė V. Šilinskas.
Politiko nuomone, nepasitenkinimas II pensijų pakopa kyla dėl kelių priežasčių, tarp kurių pagrindinė yra mažas pasitikėjimas finansų sistema apskritai.
„Žiūrint istoriškai, tam yra priežasčių – žmonės yra praradę ir „Taupkasėje“, ir „Sekundėje“, ir „Snoro“, ir „Ūkio“ bankuose kažkiek, aišku tuomet jau draudimai buvo, tai nebuvo taip, kad prarado visus pinigus“, – nurodė jis.
Tuo pačiu trūksta ir gerų realių pavyzdžių, kad visą gyvenimą pensijai ruošęsis žmogus tapęs senjoru gali sau leisti gyventi, kaip, pavyzdžiui, vokiečių pensininkas.
V.Šilinskas tęsė, jog dalis žmonių yra įtraukti prieš savo valią, automatinio įtraukimo metu. Be to, daliai žmonių reikia pinigų einamosios reikmėms, tačiau santaupų jie neturi. Tuo tarpu II pensijų pakopos sąskaitoje galima matyti sukauptus bent kelis tūkstančius, tad jiems kyla noras šiuos pinigus pasiimti.
Ministras pažymėjo, kad nėra pakankamai iškomunikuojama valstybės dalis, kurią ji prideda visiems taupantiesiems, tad kaupėjams gali atrodyti, jog visi sukaupti pinigai yra jų santaupos ir uždarbis, be ne valstybės skatinimas.
T.Medaiskis: pensijų sistema neturi pavirsti investicine sąskaita
Diskusijoje kalbėjęs profesorius Teodoras Medaiskis nurodė, kad pagrindinis kylantis klausimas yra dėl pasitraukimo iš pensijų sistemos.
Jis pabrėžė, kad reformuojant II pakopos pensijų sistemą, reikėtų vadovautis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad pasitraukimas būtų galimas tik griežtai nurodytomis sąlygomis.
„Jeigu tai yra pensijų sistema, tai logika jos yra tokia, kad būtų kaupiama visą gyvenimą, o išmoka turėtų būti anuitetinė – kitaip tai nėra pensijų sistema <...> Jeigu mes leidžiame bet kaip ir bet kada atsiimti – tai nebevadinkime to pensijų sistema. Tai investicinė sąskaita. Mes negalime sėdėti ant dviejų kėdžių. Tai, ką kai kurie siūlo, nėra II pensijų pertvarkymas, o yra jos panaikinimas, pavertimas investicinių, taupomųjų sąskaitų sistema“, – nurodė jis.
2020 m. Konstitucinis Teismas nustatė, kad jaunesnių kaip 40 metų gyventojų automatinis įtraukimas į antros pakopos pensijų fondus neprieštarauja Konstitucijai.
Tuo tarpu 2024 m. kovą tas pats teismas nustatė, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.
Dėl šio aspekto pastaruoju metu kryžiuojamos ietys ir diskutuojama, kokiomis sąlygomis pasitraukimas galėtų būti įvykdytas.
