„Esame susitarę, kad ne mažiau kaip 50 proc. rezervo nuo liepos būtų tam naudojama“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ministras.
Anot jo, prognozuojama, kad rezerve pavyks sukaupti 140 mln. eurų, tad atlyginimams didinti nuo metų vidurio būtų skirta apie 70 mln. eurų.
„Priklausys, kiek rezervo bus sukaupta. Ne mažiau kaip 15 proc. greičiausiai (bus didinamas darbo užmokestis – BNS). Supraskime, kad medikai – ir slaugytojai, ir gydytojai – skirtingose įstaigose skirtingus atlyginimus gauna“, – pabrėžė A.Veryga.
Anot jo, reikia aiškiai apsispręsti, kam daugiau turi didėti, kam mažiau.
Ministras priminė, kad jau šiemet liepą gydytojams keltas darbo užmokestis vidutiniškai 8 procentais. Kad būtų išlaikytas šis didinimas, kitąmet papildomai tam jau numatyta 50 mln. eurų.
Rytoj kaip tik susitinkame su profesinėmis sąjungomis, Gydytojų sąjunga, greičiausiai pasikviesime ir atstovus iš to susitikimo, kurie diskutavo ir klausimus iškėlė.
A.Veryga pranešė trečiadienį ketinantis susitikti su medikų bendruomenės atstovais aptarti situacijos.
„Rytoj kaip tik susitinkame su profesinėmis sąjungomis, Gydytojų sąjunga, greičiausiai pasikviesime ir atstovus iš to susitikimo, kurie diskutavo ir klausimus iškėlė. Ten ir šnekėsimės, kokia apimtimi, nuo kokio momento galėtų būti atlyginimai didinami. Kaip biudžeto rezervas galėtų būti naudojamas tam. Tikiuosi, kad rytoj tam tikrą susitarimą pasieksime ir susidėliosime taškus ant I“, – teigė jis.
Jis vylėsi, kad pavyks išvengti medikų streikų.
Lietuvos gydytojų sąjūdžiu pasivadinę medikai sekmadienį internete paskelbė peticiją su reikalavimu nedelsiant didinti visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, įskaitant ir gydytojus rezidentus, atlyginimus 30 proc., per artimiausius metus – dar 50 proc, o iki 2020 metų jis turėtų pasiekti vidutinį Europos Sąjungos šalių gydytojų atlyginimą.
Taip pat reikalaujama iš esmės reformuoti PSDF formavimo principus, atitinkamai didinti visų sveikatos priežiūros paslaugų įkainius, priimti ir viešai paskelbti valstybinio lygio normatyvinius dokumentus, ribojančius maksimalų darbo krūvį sveikatos priežiūros įstaigose, nustatyti minimalią pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros ir gydytojų specialistų konsultacijos trukmę.
Peticijos autoriai dar pageidauja, kad būtų nedelsiant stabdomas „Sodros“ ir Teritorinių ligonių kasų vykdomas bet kokių finansinių sankcijų ar išieškojimų taikymas visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ar jų darbuotojams už netyčines administracines sveikatos paslaugų teikimo klaidas, jeigu teikiant šias paslaugas pacientams nebuvo padaryta žala jų sveikatai ar gyvybei.