„Jis (projektas – BNS) dabar praeina ekspertinį vertinimą. Labai tikimės, kad lapkritį mes galėsime prie jo sugrįžti ir rasti sprendimą. Akivaizdžiai matome, kad rinkos reguliavimo mechanizmas turi būti ir matome tam pagrindo“, – antradienį opozicinėje Seimo demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ teigė ministras.
Diskusijos dėl vadinamojo pieno įstatymo projekto Seime įstrigo birželio pabaigoje, kai Kaimo reikalų komitetas svarstydamas padarė pertrauką pažadėjęs per vasarą projektą aptarti su žemdirbiais, be to, paprašė ekspertinio pataisų įvertinimo.
Žemės ūkio taryba bei ūkininkų organizacijos iki šiol teigė nepritariančios projektui, kuris, anot jų, tinkamai nesuderintas su ūkininkais, į reguliavimą neįtraukti prekybininkai.
Įstatymo projektu siūloma nuo šių metų lapkričio pieno kainą nustatyti sutartyje, perdirbėjus įpareigoti įteisinti aiškią priedų ir priemokų sistemą. Derybos tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl sutarties sąlygų priklausytų nuo atstovavimo pieno gamintojams – jie būtų skatinami burtis ir kartu derėtis su perdirbėjais ir tokiu būdu būtų stiprinama pieno gamintojų derybinė galia, jie būtų daugiau įtraukti į rinkos stebėjimą ir gautų daugiau informacijos apie pokyčius tiek pieno produktų, tiek žaliavų rinkose.
Perdirbėjui būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mažinti pieno kainą dažniau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius. Taip pat būtų draudžiama mokėti priemokas ir priedus, kurių bendra suma būtų didesnė nei 20 proc. pieno kainos.
Perkant pieną iš žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, būtų draudžiama mokėti mažesnę negu mokama vidutinė pieno kaina, kai jis perkamas tiesiogiai iš pardavėjo. Be kita ko, būtų draudžiama pirkti pieną iš ūkio, kurio pieno sudėtis ir kokybė nėra įvertinta laboratorijoje.
Šiuo metu penkios didžiausios pieno perdirbimo grupės perdirba apie 90 proc. viso superkamo pieno.
