„Praėjusioji krizė, mano skaičiavimais, mums kainavo 50 mlrd. eurų“, – pareiškė O.Scholzas.
„Mums teks rasti galimybę skirti šią sumą ir mes galime tai padaryti, – pažymėjo jis. – Didžiausia problema yra neapibrėžtumas, be kita ko, susijęs su JAV ir Kinijos prekybos karu.“
O.Scholzas davė suprasti, jog skubios priemonės, jo nuomone, nėra būtinos.
Tačiau ekspertai sako, jog, atsižvelgiant į įvairius įspėjamuosius ženklus, kurių matyti ir šalyje, ir už jos ribų, Vokietijos vyriausybei reikia pakeisti savo biudžeto politiką.
Tarp tokių ženklų jie mini Vokietijos bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimą šių metų antrąjį ketvirtį ir prekybos ginčo su Jungtinėmis Valstijomis paaštrėjimo riziką.
Išankstiniais federalinės statistikos tarnybos duomenimis, Vokietijos BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, smuktelėjo 0,1 proc., o jo metinis prieaugis, pakoreguotas dėl darbo dienų skaičiaus, sudarė 0,4 procento.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Europos Sąjungai (ES) ne kartą grasino nustatyti importo muitus europietiškiems automobiliams. Tokių muitų įvedimas suduotų skaudų smūgį Vokietijos automobilių gamybos pramonei.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę pareiškė, jog Vokietijos ekonomika „žengia į sudėtingą etapą“, ir pažadėjo, kad vyriausybė, „atsižvelgdama į padėtį“, imsis atitinkamų veiksmų.
Vokiečių žurnalas „Der Spiegel“ penktadienį pranešė, jog šalies vyriausybė yra pasirengusi atsisakyti subalansuoto biudžeto ir neatmeta galimybės pereiti prie deficitinio biudžeto, jeigu Vokietiją ištiktų recesija.
Leidinio duomenimis, A.Merkel ir O.Scholzas gali nuspręsti padidinti skolinimosi apimtis, jeigu, pablogėjus ekonominei padėčiai, atsirastų biudžeto mokestinių įplaukų trūkumas, kurį reikėtų padengti.
