„Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste Lietuva yra tarp šalių, kurios susiduria su ženkliausiais pabėgėlių srautais. Darome viską, kad tinkamai priimtume nuo karo bėgančius ukrainiečius, tam skiriame reikšmingus resursus.
Nuosekliai keliame klausimą, kad atliepiant šį iššūkį būtina mobilizuoti papildomus resursus ES lygiu, sukuriant naują laikiną finansinį instrumentą. Ši situacija reikalauja praktinio europinio solidarumo, jog labiausiai paveiktos Bendrijos šalys nebūtų paliktos su šiuo iššūkiu dorotis vienos, o finansine našta būtų proporcingai pasidalinta – pažymėjo finansų ministrė G.Skaistė.
Anot ministrės, siūloma sukurti laikiną ES lygmens instrumentą, kuris leistų finansuoti ukrainiečių, gavusių prieglobstį ES valstybėse, poreikius. Šis instrumentas galėtų būti finansuojamas iš 2022 ar 2023 metų ES biudžeto. Kitas galimas kelias – pasinaudoti 2016 m. laikinai įsteigto ES pagalbos pabėgėliams Turkijoje instrumento (angl. – The EU facility for Refugees in Turkey) patirtimi ir svarstyti papildomas priemones už ES biudžeto rėmų, nukreiptas į labiausiai su humanitarize krize susiduriančias ES šalis, suteikiant joms pakankamai finansinių išteklių.
Papildomų instrumentų poreikį Lietuva jau yra išreiškusi birželį vykusioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) drauge su kaimyninėmis Latvijos ir Estijos valstybėmis bendrame lyderių kreipimesi į Europos Tarybos pirmininką Charles‘į Michelį, Europos Komisijos Pirmininkę Ursulą von der Leyen ir tuo metu ES Tarybai pirmininkavusios Prancūzijos Respublikos Prezidentą Emmanuelį Macroną.
Susitikime su eurokomisaru J.Hahn‘u finansų ministrė G.Skaistė taip pat išreiškė tvirtą Lietuvos poziciją, remiančią humanitarinės, karinės ir finansinės pagalbos Ukrainai teikimą. Svarbu mobilizuoti pakankamą finansavimą Ukrainai tiek trumpuoju, tiek ir ilguoju laikotarpiu – užtikrinant šalies atstatymą po karo.
„Karo metu itin svarbu užtikrinti demokratinės valstybės ir jos institucijų funkcionavimą, todėl palankiai vertiname pastaruosius sprendimus dėl 1 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos skyrimo Ukrainai. Tačiau turint omenyje didžiulius poreikius, šių lėšų nepakanka.
Turėtume skubiai užtikrinti greitą ir sklandų likusios beveik 8 mlrd. eurų ES makrofinansinės pagalbos išmokėjimą ir toliau telkti platesnę Vakarų partnerių ir tarptautinių finansinių institucijų paramą, mobilizuojant papildomus resursus“, – susitikime sakė ministrė G.Skaistė.
Pasak ministrės, tiek trumpalaikiuose, tiek ilgalaikiuose finansavimo etapuose būtina užtikrinti dotacijų ir paskolų balansą. Lietuva yra atvira įvairiems būdams mobilizuoti resursus pagalbai Ukrainai, įskaitant dvišalius ir ES lygmens instrumentus. Taip pat Lietuva laikosi pozicijos, kad būtina šiam tikslui panaudoti Vakaruose įšaldytą Rusijos turtą, užtikrinant, kad agresorius sumokėtų už vykdomus nusikaltimus ir sukeltą žalą.
Ministrė su komisaru taip pat aptarė Komisijos pasiūlymus dėl naujų ES nuosavų išteklių. Lietuva remia EK pastangas sukurti naujus ES lygmens nuosavus išteklius siekiant užtikrinti sklandų ES biudžeto finansavimą per Pasienio anglies dioksido apmokestinimo mechanizmą ir tarptautinių įmonių pelno apmokestinimą, tačiau siūlymą dalį pajamų iš apyvartinių taršos leidimų pervesti į ES biudžetą vertiname atsargiai, kadangi šios lėšos yra vienas pagrindinių nacionalinių klimato kaitos tikslų priemonių finansavimo šaltinių.
