Socialinės nelygybės problemos
„Socialinė sritis yra šios Vyriausybės prioritetas. Mes dirbame keturiomis pagrindinėmis strateginėmis kryptimis, t. y. plečiame individualizuotas socialines paslaugas ir suteikiame daugiau galių socialiniams darbuotojams, rūpinamės neįgaliųjų teisių apsauga, peržiūrime ir, esant poreikiui, koreguojame socialinės apsaugos išmokas, darome teisės aktų pakeitimus, kurie užimtumo politiką padarytų veiksmingesne“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak ministrės M.Navickienės, Vyriausybės programa numatė konkrečias priemones, kurios prisidės prie pajamų nelygybės ir skurdo mažinimo: pensijų didinimas, vienišo asmens išmoka, minimaliosios algos didinimas, mokesčių ir išmokų peržiūra.
„Esant nenuspėjamoms pasaulinėms energijos kainoms, reikia reaguoti, kad būtų išvengta socialinių pasekmių. Lietuvoje mažas pajamas gaunančioms šeimoms kompensuojame už šildymą ir vandenį. Kitiems metams suplanuoti pakeitimai praplės žmonių, galinčių gauti kompensaciją už šildymą, ratą“, – susitikime sakė ministrė M.Navickienė.
Šalyje padidinus socialinio būsto prieinamumą, toliau bus taikomos esamos būsto politikos priemonės ir taip pat planuojamos naujos priemonės. 2021-2027 m. planuojamos investicijos: apie 94 mln. Eur iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų į socialinio būsto fondo plėtrą neįgaliesiems ir šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų. Planuojama įsigyti apie 1100 būstų.
Siekti tikslų padės ir iki 2030 m. įgyvendinama Plėtros programa pajamų nelygybei mažinti. Programoje numatytos konkrečios priemonės pajamų nelygybei mažinti.
Porto socialinio įsipareigojimo įgyvendinimas Lietuvoje
Susitikimo metu ministrė M.Navickienė teigė, kad mūsų šalyje jau patvirtinti nacionaliniai socialiniai ir užimtumo tikslai, atsižvelgiant į Porto deklaraciją.
Pasak jos, pirmasis tikslas – 2030 m. pasiekti 80,7 proc. užimtumo lygį ir tai būtų ambicingas tikslas, nes 2020 m. jis buvo 76,7 proc. Antrasis tikslas – sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalį nuo 24,8 proc. 2020 m. iki 19 proc. 2030 m. Trečiasis tikslas – kad bent 40 proc. visų 25-60 m. amžiaus gyventojų kasmet dalyvautų mokymosi veikloje.
Deramas minimalusis darbo užmokestis ES
„Lietuva pritaria, kad minimalaus darbo užmokesčio nustatymo kriterijus reikia apibrėžti ES lygiu. Taip darbuotojai bus labiau apsaugoti ir turės galimybes oriai gyventi šalyje, kurioje jie dirba“, – sako ministrė M.Navickienė.
Lietuva pritaria, kad minimalaus darbo užmokesčio nustatymo kriterijus reikia apibrėžti ES lygiu.
Pasak ministrės, siekiant užtikrinti minimalaus darbo užmokesčio pakankamumą, svarbu į diskusijas įtraukti socialinius partnerius. Lietuvoje yra senos tradicijos kasmet nustatyti minimalųjį atlyginimą, glaudžiai įtraukiant socialinius partnerius. Pasak ministrės M.Navickienės, šiemet sutarta minimaliąją algą nuo 2022 m. pradžios padidinti 13,6 proc. ir tai yra vienas didžiausių kilimų Lietuvos istorijoje. Patvirtinta minimalioji mėnesinė alga 730 Eur.
