Finansų ministerijos, Europos Audito Rūmų ir Lietuvos bankų asociacijos renginyje politikos formuotojai, verslo ir tarptautinių organizacijų lyderiai šiandien diskutuoja apie Europos žaliojo kurso įgyvendinimą ir permąsto klimato kaitą iš finansų sektoriaus perspektyvos.
Pasak finansų ministrės G.Skaistės, Lietuva aktyviai palaiko ES įsipareigojimą iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu, kurio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija lygi nuliui.
„Žalioji transformacija – perėjimas prie atsinaujinančių energetikos šaltinių, efektyvus jų naudojimas, iškastinio kuro vartojimo minimizavimas stiprina mūsų ekonomikos atsparumą galimiems šokams, o transformaciją palaikanti žalioji ekonomika ir tvarios investicijos – vienas iš Vyriausybės prioritetų. Ukrainos karo kontekste, Lietuvos sprendimas atsisakyti rusiškos energijos – dujų, naftos ir elektros – importo, yra sektinas pavyzdys kitoms ES šalims toliau stiprinti Europos energetinę nepriklausomybę, užtikrinant kainų stabilumą ir aplinkosauginių tikslų įgyvendinimą“, – pažymėjo finansų ministrė G.Skaistė.
Pirmojoje konferencijos diskusijoje „ES žalioji transformacija: finansų sektoriaus vaidmuo naujoje ekonomikoje“ finansų ministrė pažymėjo, jog siekiant minėtų tikslų reikės reikšmingai investuoti į ekologiškas ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas, paslaugas bei infrastruktūrą. Skaičiuojama, kad per šį dešimtmetį Lietuvos perėjimui prie žaliosios ekonomikos finansuoti reikės 14 mlrd. eurų, iš kurių beveik 10 mlrd. eurų bus skiriama iš viešųjų finansų. Likusi suma turi būti mobilizuota iš privataus sektoriaus.
Renginyje ministrė taip pat pristatė šiuo metu Finansų ministerijos įgyvendinamus žingsnius, kurie galėtų prisidėti prie žaliųjų investicijų efektyvumo.
„Šiuo metu baigiame rengti Tvariųjų finansų veiksmų planą, kuris leis sukurti palankią ekosistemą privačių lėšų panaudojimui ir investavimui. Planuojama įkurti žaliųjų finansų institutą, centralizuotą tvarių duomenų bazę bei didinti visuomenės informavimą apie tvarius finansus. Negana to, dirbame vystydami kapitalo rinką, kuri leistų efektyviai mobilizuoti lėšas ir paskirstyti jas tvarioms investicijoms“, – sakė ministrė
Pasak jos, viena naujausių iniciatyvų šioje srityje – Lietuvos banko drauge su Finansų ministerija parengtas Kapitalo rinkų plėtros veiksmų planas, brėžiantis kryptį tolesnei rinkų plėtrai. Planuojama suburti iš pramonės ir valstybės institucijų Kapitalo rinkos tarybą, kuri nustatys pagrindines rinkų plėtros politikos kryptis ir koordinuos jų įgyvendinimą. Be to, ne mažiau svarbi ir Baltijos šalių kapitalo rinkų plėtra, kuri padėtų užtikrinti žaliąsias investicijas.
Panelyje taip pat diskutuota kokiame etape šiuo metu yra ES, kaip planuojama tenkinti tvaraus finansavimo poreikius, atsižvelgiant į energetinę autonomiją ir geopolitinius konfliktus, taip pat aptariamos žaliųjų finansų ateities perspektyvos Europoje ir pasaulyje.
Pirmojoje konferencijos diskusijoje be finansų ministrės G.Skaistės taip pat dalyvavo Europos investicijų banko prezidentas Werner Hoyer, Tarptautinio valiutos fondo Europos departamento direktoriaus pavaduotojas Mahmood Pradhan, Europos Komisijos Struktūrinių reformų rėmimo generalinio direktorato generalinis direktorius Mario Nava, Europos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vykdomoji direktorė Natasha Cazenave bei moderatorius – „EUROFI“ finansų forumo prezidentas David Wright.
