1958 metų balandį gimęs verslininkas šiemet būtų šventęs 61 metų gimtadienį. Pastaruoju metu jis gyveno Šveicarijoje.
1986 m. S. Karosas išvyko į JAV, kur pradėjo savo verslą. 1988 m. jis Čikagoje įsteigė „SK-Impex Inc.“ bendrovę, kurios pagrindinė veikla buvo medicininės įrangos importas – eksportas. 1992 m. įsteigė ir „Western Petroleum S.A.“ įmonių grupę, UAB „Medicinos bankas“.
Verslininkui priklausė Medicinos bankas (valdė 89,9 proc. akcijų), grožio klinika „Sugihara“, odontologijos klinika „Denticija“, odontologijos ir medicinos įrangos bei medžiagų bendrovė „SK Impex“, „Medicinos diagnostikos ir gydymo centras", kiti verslai.
S.Karosas buvo aistringas istorinių automobilių kolekcininkas – pernai rugsėjį laimėjo didįjį prizą prestižinėje Florencijos istorinių automobilių parodoje.
S.Karosas su savo žmona Reda Karosiene išsiskyrė 2009 metais. Reda Karosienė jau maždaug dešimtmetį gyvena Kanuose. Porai yra gimęs sūnus – Konstantinas Karosas, jam pernai suėjo 18 metų.
2010 metais leidinys „Žmonės“ jo paklausė, ar jis tiki, kad „vienturtis sūnus norės perimti ir toliau plėtoti jūsų sukurtą imperiją?“
„Norėčiau ir dedu visas pastangas, kad taip būtų. Kol kas jaučiu, kad Konstantinas neprašvilps mano pinigų kazino (juokiasi)“, – tuomet atsakęs S.Karosas.
Jo mamai Birutei Karosienei šiuo metu yra 89 metai, ji yra Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkė.
Pagal Lietuvoje galiojančią teisę, tuo atveju, kai nėra testamento, turtą paveldi velionio vaikai. Jeigu vaikų nėra arba jie paveldėjimo atsisako, turtą paveldi tėvai ar įtėviai.
Medicinos bankas pranešė, kad grupės įmonės toliau veiks įprastai, o bankui toliau vadovauja stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovė.
Pradėjo nuo naftos
S.Karoso kelias į naftos verslą prasidėjo dar sovietmečiu, kai jis nusprendė imtis prekybos tarpininkavimo verslo. Paprastai kalbant, rusams reikėjo pinigų vamzdžiams tiesti, o lietuvis padėjo įtikinti Šveicarijos bankus jiems skolinti. Tą, beje, yra pasakojęs ir pats S.Karosas.
S.Karoso bendražygis tuo metu buvo Serikas Rachmetovas. Šio didžioji karjera taip pat prasidėjo nuo naftos verslovių Rusijoje.
Galima tik spėti, kuriais metais S.Karosas susipažino su S.Rachmetovu, tačiau aišku, kad tai įvyko ne vėliau kaip 1992 metais.
S.Karosas „Žmonių“ žurnalui 2010 metais yra pasakojęs, kaip jis atvyko į Šveicariją ieškoti rusams pinigų.
„Maždaug prieš dvidešimt metų atvažiavau pas juos su tuometinės Sovietų Sąjungos naftos gavybos įmonės „Transneft“ telegrama. Ji buvo parašyta rusiškai ir patvirtinta kreivu violetiniu antspaudu“, – yra pasakojęs verslininkas.
Kai lietuvis mynė Ženevos bankų slenksčius, tolimame Rusijos užkampyje Kolymoje veikė naftos gavybos kompanija „Kogalymneftegaz“, kur direktoriaus pavaduotoju dirbo Serikas Rachmetovas. O jo bosas buvo garsusis Semionas Vainštokas. Šis jau vėliau, nuo 1999 iki 2007 metų, buvo „Transneft“ prezidentu.
S.Karoso gebėjimas sugundyti Šveicarijos bankus skolinti Rusijos naftos gigantams jam atnešė milijonus ir labai reikalingas pažintis. S.Rachmetovas – viena tokių.
Padėjo S.Rachmetovui
Tačiau grįžkime į pirmuosiuos S.Karoso veiklos metus. 1992 metais jis įsteigė „Western Petroleum S.A.“ su pagrindine būstine Šveicarijoje. Su šia įmone lietuvis ėmėsi prekiauti žaliavine nafta ir jos produktais.
Tuo metu, kai S.Karosas įtikinėjo Šveicarijos bankus, 1993 metais Rusijos prezidento įsaku „Kogalymneftegaz“ su S.Rachmetovu tapo „Lukoil“ dalimi, o S.Rachmetovas toliau kopė karjeros laiptais.
1994 metais jis jau vadovavo „Lukoil-neftegazstroi“, kuri visoje Rusijoje tiesė naftos ir dujų vamzdynus. Ir galiausiai jis tapo viso koncerno „Lukoil“ viceprezidentu, kuriuo buvo iki 2005 metų.
Galima daryti prielaidą, kad S.Rachmetovas karjeros pradžioje neapsiėjo be S.Karoso pagalbos. Nes rusai tiesė vis daugiau ir daugiau vamzdynų, ieškojo naftos pirkėjų tarptautinėse rinkose.
Milijonus atnešė abiems
Rusiška nafta milijonus atnešė ne tik S.Karosui, bet ir S.Rachmetovui. Remiantis „Forbes“ skaičiavimu, S.Rachmetovo turtas 2015 metais sudarė 0,4 milijardo JAV dolerių. S.Karoso turtai suskaičiuoti dar 2012 metais ir jie siekė 4 milijardus litų.
Jei lietuvis dalį pelno investavo Lietuvoje, tai jo pažįstamas S.Rachmetovas uždirbtus milijonus nusprendė investuoti ten, kur dirba. Todėl 2004 metais už 66 milijonus JAV dolerių išpirko „Lukoil“ akcijų dalį iš kompanijos, kuriai vadovavo, ir pavadino skambiu pavadinimu – „Globalstoi-inžinering“.
Todėl šiandien S.Rachmetovas valdo vieną didžiausių Rusijos bendrovių, užsiimančių naftos platformų statyba, vamzdynų tiesimu, naftos perdirbimo įmonių statyba.
Taigi S.Rachmetovo naftos verslas S.Karoso imperijai buvo reikalingas.
Lietuvio kompanija „Western Petroleum“ išplėtojo savo veiklą, pastatė naują A1 ledo klasės tanklaivių laivyną, skirtą naftai ir naftos produktams transportuoti.
Nieko keista, kad šiandien didžiausias „Globalstoi-inžinering“ užsakovas yra koncernas „Lukoil“.
Taip pat nestebina ir tai, kad Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo nuolatinis rėmėjas irgi yra „Lukoil“.
Nafta – ne vienintelis dalykas, siejantis abu verslininkus. Lietuvis ir kazachas yra įkūrę ne vieną lengvatinio apmokestinimo kompaniją. Pavyzdžiui, S.Rachmetovas savo „Globalstoi-inžinering“ valdo per Kipre registruotą lengvatinio apmokestinimo įmonę „Rigoil Finance Ltd“.
Garantavo Sovietų Sąjungos valdžia
S.Karosas „Žmonių“ žurnalui 2010 metais yra pasakojęs, kad kai atvyko į Šveicariją, tuo metu Rusijos naftininkai neturėjo lėšų sumokėti už vamzdynus, kad nafta iš verslovių pasiektų pirkėją.
„Bet kuriame kitame banke man būtų parodę duris. Tai jau buvau patyręs Liuksemburge, Lichtenšteine, bet Ženevoje buvo kitaip. Šveicarai nepuolė krauti banknotų, tačiau liepė palaukti.
Jie tikrino dokumento patikimumą. Tuo metu „Transneft“ telegrama buvo geležinis dokumentas, kurio patikimumą garantavo aukščiausia Sovietų Sąjungos valdžia. Pinigų gavau ir tapau naftos pirkėju. Taip įsisukau į naftos verslą, – prisiminimais dalijosi S.Karosas. – Pamenu, gavau užsakymą parduoti tanklaivį dyzelinio kuro, dabar to nebesiimčiau, bet tada buvau jaunas, sutikau“
Prieš keletą metų S.Karosas pasitraukė iš naftos verslo, o Ženevoje veikusi bendrovė ,,Western Petroleum SA“ likviduota. Prieš likviduojant bendrovės metinės pajamos siekė apie apie 16 mlrd. litų. Tiesa, Medicinos banko interneto svetainėje skelbiama, kad „Western Petroleum Ltd“ vis dar valdo 9,8 proc. banko akcijų.
Sulaukė kritikos už skolinimąsi iš savo banko
Praėjusiais metais Medicinos banko vadovai buvo iškviesti į Lietuvos banką dėl kapitalo stiprinimo. Taip pat buvo kviestas ir S.Karosas, tačiau jis į susitikimą neatėjo. 15min rašė, kad po susitikimo banko pagrindinis akcininkas skyrė papildomą 1 milijoną eurų kapitalo bazei stiprinti, o Lietuvos bankas pažadėjo akylai stebėti Medicinos banko savininko žingsnius.
Rinką prižiūrintis Lietuvos bankas iškvietė Medicinos banko akcininką ir vadovybę pasiaiškinti, kodėl šis nevykdė nurodymo neskolinti banką kontroliuojančiam asmeniui ar jo įmonėms. Medicinos bankas anksčiau yra paskolinęs pagrindiniam akcininkui S.Karosui.
Lietuvos bankas Medicinos bankui 2017 m. skyrė baudą už teisės aktų pažeidimus. Priežiūros tarnyba nustatė, kad bankas 2017 m. spalio 17 d. sudarė vieną sandorį, dėl kurio kilo banko piniginis reikalavimas Medicinos banką kontroliuojančio asmens netiesiogiai kontroliuojamai įmonei. Tačiau Medicinos banko valdybos pirmininkė Dalia Klišauskienė 15min tvirtino, kad Medicinos bankas laikėsi nurodymų ir nesudarė jokių naujų skolinimo sandorių su banką kontroliuojančiu asmeniu. Lietuvos bankas esą skirtingai vertina faktus.
Bankas toliau veikia, vykdo visus veiklos riziką ribojančius normatyvus, jam toliau vadovauja stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovė. Tad Lietuvos bankas šiuo metu nemato jokio pagrindo imtis priežiūros veiksmų.
Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius, 15min sakė, kad „bankas su atsarga vykdo visus reikalaujamus normatyvus, tad jo veikla stabili ir patikima. 2018 m. vykusio inspektavimo metu esminių trūkumų nebuvo nustatyta.“
Taip pat 15min pasiteiravo, ar pagrindinio akcininko pasitraukimas gali sukelti kokių trikdžių banko veiklai? Gal Lietuvos bankas planuoja imtis kokių veiksmų – jei taip, kokių?
„Bankas toliau veikia, vykdo visus veiklos riziką ribojančius normatyvus, jam toliau vadovauja stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovė. Tad Lietuvos bankas šiuo metu nemato jokio pagrindo imtis priežiūros veiksmų“, – raštu 15min atsakė V.Valvonis.