„Profitus“ marketingo vadovė Monika Lenčickaitė įvardino 5 pagrindinius mitus, galinčius trukdyti santaupų investavimui.
Investavimas per sudėtingas
Taip galėjo atrodyti bent prieš 10 metų, kuomet tikrai reikėjo išmanymo norint pradėti investuoti bei nusipirkti akcijų, obligacijų, investuoti į auksą ar kitus investicinius instrumentus. Pasiūla buvo gana ribota, priemonės – tik per bankus arba tuo užsiimančias įstaigas. Pačiam skirti kas mėnesį sumą investavimui galimybių praktiškai nebuvo.
Viskas pasikeitė atsiradus sutelktinio finansavimo technologijoms, kurios investavimą atvėrė kiekvienam, turinčiam banko sąskaitą ir besinaudojančiam e-bankininkyste.
Susikurti paskyrą sutelktinio finansavimo platformoje trunka keliolika minučių. Ilgiau gali užtrukti pasirinkimas, į kokį projektą investuoti, nes tai – kiekvieno individualus pasirinkimas.
Tačiau sutelktinio finansavimo platformose visus projektus vertina bei atrenka NT bei rizikos skyrių analitikai, kurie įvertina labai daug aspektų, prieš pateikiant juos į platformą. Ekspertai vertina projekto verslo planą, vystytojo patirtį bei reputaciją, įkeičiamą turtą bei pesimistinį scenarijų, pavyzdžiui, kas būtų, jeigu pasikeistų šalies ekonominė situacija.
Įvertinus visus šiuos aspektus yra priimamas sprendimas, ar finansuoti projektą platformoje, ar ne. Kai projektas pateikiamas platformoje, investuotojams užtenka susipažinti su jo aprašymu, jau padaryta analize ir pasirinkti investavimo strategiją atitinkantį projektą.
Investuotojai gali pasirinkti, ar investuoti į saugesnį projektą su mažesnėmis palūkanomis, ar į tokį, kuris duos didesnę grąžą, bet yra šiek tiek rizikingesnis. Taip pat – ar investuoti į gyvenamosios paskirties NT projektą, ar į komercinės? Vystomą Lietuvoje, Latvijoje arba Estijoje, o gal – Ispanijoje. Visas šias galimybes „Profitus“ jau suteikia.
Pasirinkus projektą, investavimas į jį užtrunka apie minutę. Tiesa, nuo šių metų įsigaliojus bendram europiniam SFP reguliavimui, yra 4 dienų persigalvojimo laikotarpis nepatyrusiems investuotojams. Tai – papildomas saugiklis investuotojui, jeigu jis persigalvoja.
Investavus belieka stebėti, kaip sekasi projektui ir matyti periodiškai į paskyrą įkrentančias palūkanas. Beje, mokestis joms bus taikomas, jeigu per metus uždirbama daugiau kaip 500 eurų – tada teks mokėti GPM. Gaunantiems iki 500 eurų palūkanų per metus, to daryti nereikia.
„Profitus“ vidutinės vieno projekto palūkanos dabar siekia apie 11 proc. taigi, 500 eurų galima uždirbti investavus apie 5000 eurų. Investuojant 1000 ar 3000 eurų, mokesčio mokėti nereikės. GPM kol kas yra vienintelis mokestis, kurį gali tekti mokėti. Jokių kitų mokesčių investuojant per „Profitus“ šiuo metu nėra.
Investavimas – tik profesionalams
Tai taip pat bent dešimtmečiu pasenęs mitas. Dabar galima sakyti – investavimas kartu su profesionalais. Būtent tokią galimybę suteikia sutelktinis finansavimas, nes per SFP investuoja ir pradedantys, ir profesionalai, ir įmonės ar net bankai.
Turime ne vieną investuotoją, kuris dar tik pradeda savo investavimo kelionę ir per platformas atliko pirmąją savo investiciją, kurios metu investavo į projektą nuo 100 eurų, o laikui bėgant, augant investavimo patirčiai, didino ir savo investicijų sumas bei investicijų portfelį.
Žinoma, yra ir tokių investuotojų, kurie į projektą investuoja po 100 tūkst, eurų. Tad sutelktinis finansavimas investuoti leidžia kiekvienam ir iš esmės nėra svarbu, kokią pinigų sumą žmogus gali skirti investavimui.
Be abejo, investavimo patirtis ateina bėgant laikui, tam reikia domėtis, mokytis tiek iš savo, tiek iš kitų klaidų, nes ateityje tai leis priimti teisingesnius bei pelningesnius investavimo sprendimus. Gilinti savo kompetencijas nuolat yra ypač svarbu, nepaisant to, ar esate pradedantysis, ar jau pažengęs investuotojas, o tai galima daryti savarankiškai, galima ir kartu su kitais investuotojais.
„Profitus“ nuolat organizuoja renginius, kuriuose su įvairiais ekspertais bei investuotojais kalbama apie investavimo naujoves, rizikas, galimybes ir pasirinkimus. Užtektų kartais pasižiūrėti transliacijų „Profitus“ „YouTube“ kanale ir informacijos apie investavimą jau būtų gerokai daugiau.
Organizuojami ir fiziniai renginiai, vienas iš jų – kasmetinė, didžiausia konferencija investuotojams „Financial freedom forum“. Joje skaitomi pranešimai, vyksta seminarai ir diskusijos tiek su profesionaliais, tiek su pradedančiais investuotojais.
Šiais metais, lapkričio 28 dieną ši konferencija visus besidominčius investavimu bei finansiniu raštingumu pakvies susitikti jau trečiąjį kartą. Jos tikslas – kelti Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo lygį, suteikiant naudingų žinių asmeninių finansų valdymo, investavimo temomis tiems, kam jų trūksta.
Neverta pradėti neturint bent kelių tūkstančių eurų
Taupyti verta nors ir po eurą, o investuoti – bent po 100. Būtent tokia yra mažiausia suma, kurią galima investuoti. Gulėdama stalčiuje ši kupiūra geriausiu atveju liks tokios pat vertės, tačiau dažniau nuvertės dėl infliacijos. Investavus galima tą vertę padidinti apie 10 proc. per metus. Štai ir atsakymas, ar verta investuoti, turint bent 100 eurų, o metų pabaigoje turėti 100 eurų minus dėl infliacijos ar 100 eurų plius dėl palūkanų.
Yra investuotojų, kurie nusistato sau taisyklę kas mėnesį atidėti konkrečią sumą ir ją investuoti. Jeigu yra galimybė atidėti 100 ir daugiau eurų, investuojama tokia, jeigu galimybės leidžia atidėti mažesnę sumą, investuojama tada, kai sukaupiama reikalinga suma.
Taip, grąža priklauso nuo sumos, tačiau investuojant mažiausiai, galima uždirbti nuo 8 iki 13 proc. Investuojantiems daugiau, grąža padidėja iki 11-15 proc. Žinoma, grąža priklauso ir nuo kitų kriterijų, tokių kaip projektų rizikingumas, tad kiekvienu atveju metinė grąža gali skirtis.
Reikėtų prisiminti ir papildomą naudą, investuojant net ir mažomis sumomis – tai besiformuojantis įprotis bei disciplina finansiškai atsakingai valdyti savo finansus, juos įdarbinant, o ne išleidžiant. Tokiu būdu yra išmokstama siekti finansinių tikslų, grąžą reinvestuoti, taip dar greičiau pasiekiant finansinių užmojų.
Investavimas – tik vyrams
Deja, dar gana gajus mitas, atėjęs iš patriarchalinės sovietinės visuomenės, kad vyrai neva „apie pinigus supranta geriau“. Šiuo metu investuoja apie 30 proc. moterų, vyrų – dvigubai daugiau. Ne visada taip yra dėl to, kad moterys nedrįsta, kartais pora tiesiog nusprendžia, kad investicijomis rūpinsis vyras.
Įdomus faktas, kad moterys investuodamos atsargiau ir daugiau analizuodamos, į ką investuoja, iš investicijų dažnai uždirba daugiau nei vyrai, nes sprendimus priima racionaliau, mažiau besivadovaudamos emocijomis bei ne taip skubėdamos, prieš tai gerai neapsvarsčius ir nepasvėrus visų už ir prieš.
Lietuvoje investuojančių moterų procentas kasmet vis didėja: tarp „Profitus“ investuotojų moterų procentas per pastaruosius 5 metus užaugo nuo 28 iki 33 proc. Ir ši augimo kreivė išlieka stabili. Beje, investuoti pradeda ne tik daugiau jaunesnių moterų. Yra ne viena garbaus amžiaus investuotoja, turinti gana solidų aktyvų portfelį, siekiantį ir keliasdešimt tūkstančių eurų.
Investavimas – kaip lošimas
Šis mitas – vienas absurdiškiausių, dažniausiai sklindantis apie investavimą visiškai nesuprantančių žmonių „burbuluose“. Ir dažniausiai jis paremtas 20-30 metų senumo istorijomis apie „finansines piramides“, naudotas sukčių.
Šiandieninių investicijų saugumas per sutelktinį finansavimą yra užtikrinamas nekilnojamojo turto įkeitimu – pirmine arba antrine hipoteka. Verslo gaunamas finansavimas iš SFP dažniausiu atveju neviršija 70 proc. įkeičiamo turto vertės. Ši taisyklė apsaugo nuo galimo turto vertės mažėjimo dėl kokių nors ekonominių priežasčių.
Sutelktinio finansavimo platformas taip pat prižiūri Lietuvos bankas ir yra labai griežtos veiklos bei investicijų apsaugos taisyklės, kurias apibrėžia europinis reglamentas. Apie šį naująjį reguliavimą kiekvienas investuotojas gali rasti daugiau informacijos Lietuvos banko svetainėje.
Matome, kad nors mitai apie investavimą vis dar yra pakankamai gajūs, tačiau žmonių sąmoningumas bei supratimas apie investavimą didėja, tai rodo vien „Profitus“ 6 metų veiklos statistika.
Per šį laikotarpį iš viso jau investuotojai sutelkė daugiau kaip 165 milijonus eurų bei finansavo 1278 projektus, investuotojai uždirbo daugiau kaip 10 milijonų eurų. „Profitus“ investuotojų bendruomenė vienija daugiau kaip 37 tūkstančius investuotojų, kurie investuoja ne vien didelėmis sumomis, tačiau ir po 100 eurų.
