Mobingas prasideda darbo aplinkoje
„Mobingo problematika pradėta nagrinėti sąlyginai neseniai. Ypatingo dėmesio reiškinys sulaukė tada, kai 2017 m. liepos 1 d., įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Jame buvo įtvirtinta prievolė darbdaviams užtikrinti, kad darbo aplinkoje darbuotojas nepatirtų priešiškų, neetiškų, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar jų grupių garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą, ar kuriais siekiama darbuotoją, o gal net jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.“, – teigia advokatas.
„Nors iki šiol dar neturėjome kliento, kurį tektų ginti dėl darbo aplinkoje patiriamo psichologinio smurto, vis dažniau į mus kreipiasi valstybinių įmonių vadovai ar įmonių grupėse vadovaujančias pareigas užimantys asmenys dėl jų atžvilgiu iš darbuotojų pusės taikomo spaudimo ar netgi tam tikro psichologinio šantažo.“, – pasakoja G. Černiauskas.
Mobingas pažeidžia darbo teises
Darbo kodekso 30 straipsnis užtikrina darbuotojų garbės ir orumo gynimą, o Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnis teigia pareigą užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, visais su darbu susijusiais aspektais. Šiuo atveju, darbdavys privalo vykdyti ir vertinti psichosocialinių veiksnių profesinę riziką, įgyvendinti darbo pobūdį atitinkančias prevencines organizacines ir technines priemones profesinei rizikai šalinti bei imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti.
Vis dėlto didelė atsakomybė krenta ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams. Pagal 33 LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnį, kiekvieno darbuotojo pareiga – vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.
Jei nepavyksta įgyvendinti numatytų teisinių taisyklių – verta kreiptis į advokatą
Jei susiduriate su mobingu darbo erdvėje, advokato G. Černiausko teigimu, verta surinkti informaciją, kuri įrodytų jūsų padėtį.
„Mobingas suprantamas, kaip sisteminis, ilgesnį laiką besikartojantis kolegų elgesys darbovietėse, kurio dažniausias tikslas – pažeminti, apjuokti kurį nors kolegą, sumažinti vertę, ar net izoliuoti nuo kolegų. Esant tokioms aplinkybėms, darbuotojui reikėtų pasižymėti tikslius psichologinio smurto epizodus, vesti prieš jį taikomo smurto žurnalą, nurodant datą, laiką, dalyvavusius asmenis, pasižymėti įvykį mačiusius liudininkus. Taip pat verta išsaugoti visus įmanomus el. laiškus, trumpąsias žinutes, nuotraukas, vaizdo ar garso įrašus, įrodančius apie psichologinio smurto atvejus.“, – pasakoja G. Černiauskas.
Specialisto teigimu, turint pakankamai argumentų, advokatai visada padės išanalizuoti ir įvertinti turimus įrodymus. Pagal juos bus teikiama pretenzija darbdaviui, stengiantis išspręsti ginčą neteismine tvarka. Jei kompromiso pasiekti nepavyksta, kreipiamasi į darbo ginčų komisiją, valstybinę darbo inspekciją, o galiausiai – į teismą.
Kas laukia mobingo iniciatorių?
Jei nesate mobingo auka, verta žinoti, kad nors kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai, nukentėjęs gali prisiteisti ir turtinę, ir neturtinę žalą.
„Užsienio praktikomis remiantis, sumos gali būti tikrai įspūdingos. Yra buvę atvejų, kai nukentėję prisiteisia 800 tūkst. svarų sterlingų kompensaciją.“, – pasakoja advokatas G. Černiauskas.
Ką reikėtų žinoti darbdaviams?
Pasak specialisto, svarbiausia sekti minėtaisiais Darbo kodekso 30 straipsniu bei Lietuvos Respublikos darbuotojų įstatymo 11 ir 33 straipsniais.
„Darbdaviai, atsižvelgiant į šiandieninę situaciją, turi imtis prevencinių priemonių, kurios numatytų vidaus darbo tvarkos taisykles, platintų informaciją apie įmonės viduje draudžiamus ir netoleruojamus veiksmus. Mobingas turėtų būti uždraustas ir įmonės vidaus teisės aktuose, nes tokį darbuotojų elgesį galima vertinti, kaip darbo pareigų pažeidimą.“, – teigia G. Černiauskas.
