Jaunas verslininkas atviras – pradėjęs verslą, nepasirūpino, kad jo golfo takeliai būtų apsaugoti prekių ženklu. Ekspertų teigimu, tai gana dažna pradedančių verslininkų klaida, kuri plagijuotojams vėliau leidžia pradėti vykdyti veiklą panašiu pavadinimu ir taip klaidinti vartotojus.
Šiandien savo prekių ženklą Tomas Žemgulys jau yra užregistravęs ir pabrėžia, kad būtų buvę labai apmaudu, jei kažkas dėl jo paties neapdairumo tai būtų padaręs anksčiau už jį. Anot verslininko, jam prireikė 15 metų, kad subrandintų ir įgyvendintų sumanymą.
„Sukurti naują produktą ir imtis verslo nusprendžiau baigęs karinę tarnybą. Vis žiūrėjau į draugų dovanotą golfo takelį ir galvojau, kad reikia jį išdidinti ir pritaikyti verslo segmentui.
12 metų esu dirbęs įvairiose verslo srityse ir vis pagalvodavau, kad kolegoms trūksta bendravimo formų ar kokios nors įdomios veiklos kavos pertraukų metu. Tad vieną dieną ėmiau ir pagaminau pirmąjį golfo takelio modelį“, – pasakoja buvęs karinių jūrų pajėgų kariškis.
Pamokanti istorija, turinti laimingą pabaigą
T.Žemgulys, rinkai pasiūlęs analogų Lietuvoje neturintį produktą, bandymus plagijuoti jo idėją netikėtai pastebėjo socialiniuose tinkluose.
„Naršydamas „Facebook“ aptikau nuomojamą lygiai tokį patį kaip mano pagamintą golfo takelio modulį. Tą kartą susisiekus su šią veiklą vykdančiu žmogumi dėl mano teises pažeidžiančios veiklos nutraukimo pavyko susitarti gražiuoju. Galima pasidžiaugti, kad laiku pastebėjau, tad tiesioginių nuostolių nepatyriau. Bet tai buvo gera pamoka ir paskata pasirūpinti savo produkto ir veiklos apsauga“, – patirtimi dalijasi verslininkas.
Norėdamas apsaugoti savo kūrinį ir verslą, T.Žemgulys nutarė registruoti du prekių ženklus – „Golfo takeliai“ ir „Mini golfo akademija“. Pastarojo prireikė, nes nuo rudens Klaipėdos rajono mokyklose verslininkas žada pradėti organizuoti būrelius, kuriuose vaikus mokys žaisti golfą, o ateityje šią veiklą jis planuoja išplėsti visoje Lietuvoje.
Pasak Valstybinio patentų biuro direktorės Irinos Urbonės, kopijavimo atvejai nėra retas reiškinys. Tai susiję ir su tuo, kad internete galima rasti labai daug informacijos.
„Tomo istoriją pavadinčiau pamoka, kuri baigėsi laimingai. Tokiais atvejais, kai prekių ženklas nėra registruotas, jį pradėti naudoti gali bet kas. Todėl labai svarbu saugoti ne tik kuriamus gaminius, bet ir juos žyminčius prekių ženklus, kurie sukurtus / parduodamus gaminius ar teikiamas paslaugas padeda atskirti nuo kitų asmenų pagaminamų / parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų“, – pabrėžia I.Urbonė.
Anot jos, svarbu suprasti, kad užregistruotas, žinomas ir sėkmingas prekių ženklas ne tik leidžia sėkmingai vystyti veiklą, įgyti konkurencinį pranašumą, bet ir papildomai uždirbti parduodant, licencijuojant ar teikiant franšizę.
„Manau, ši istorija rodo, kad prekių ženklų registracija turėtų pasirūpinti kiekvienas verslas, kuris nori sėkmingai augti ir plėsti savo veiklą. Juolab kad tai padaryti šiais laikais paprasta. Be to, galima pasinaudoti ir ES parama, kuri leidžia susigrąžinti dalį patirtų prekių ženklų registravimo išlaidų“, – vardija Valstybinio patentų biuro vadovė.
I.Urbonė atkreipia dėmesį, kad mažos ir vidutinės įmonės šiuo metu gali pasinaudoti MVĮ fondo projektu ir gauti kompensaciją už IP Scan paslaugą, prekių ženklų ir dizaino registravimą, išradimo patentavimą arba naujos augalų veislės įregistravimą. 2024 m. projekto biudžetas – 20 mln. eurų., o trukmė – iki šių metų gruodžio 6 d.
MVĮ fondo projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO), Europos Komisijai ir Valstybiniam patentų biurui.
EUIPO statistika rodo, kad per 2024 m. iki gegužės mėn. vidurio Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės jau pateikė 600 paraiškų MVĮ fondo projekto paramai gauti. Per 2023 m. Lietuvos verslo atstovai iš viso pateikė net 1 141 paraišką. Bendra 2023 m. MVĮ fondo projekto biudžeto suma siekė 25 mln. eurų. Iš viso per praėjusius metus ES registruotos mažos ir vidutinės įmonės projekto paramai gauti pateikė daugiau nei 35 tūkst. paraiškų.
