Mokėjimų taryba taip pat identifikavo sritis, kuriose verta plėtoti atvirąją bankininkystę kuriant naujas finansines paslaugas, teigiama Finansų ministerijos pranešime.
2019-2020 metais Mokėjimų tarybos atliko tris apklausas – bendrojo ugdymo įstaigų direktorių, kurioje dalyvavo 615 respondentų, mokinių, kurioje dalyvavo 3179 respondentai, ir tėvų, kurioje dalyvavo 4869 respondentai. Iniciatyvą skatinti mokinių atsiskaitymą negrynaisiais pinigais palaiko 82 proc. apklaustų tėvų ir 78 proc. apklaustų mokinių.
„Džiaugiuosi, kad sulaukėme daug palaikymo nepilnamečių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais skatinimui tiek iš mokinių ir tėvų, tiek iš valstybės institucijų, tiek iš rinkos dalyvių. Norisi pabrėžti, kad šia iniciatyva nesiekiame atsisakyti grynųjų pinigų mokyklose, tačiau norime sukurti galimybę patiems mokiniams pasirinkti, kokiu būdu atsiskaityti“, – pranešime sakė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Šiuo metu atsiskaitymai negrynaisiais pinigais ugdymo įstaigų valgyklose užima nedidelę dalį visos apyvartos – mažiau nei 10 procentų. Didesnę dalį negrynieji sudaro tuo atveju, kai naudojami tiesioginiai tėvų pervedimai mokyklų valgyklų valdytojams už maitinimą.
Anot Mokėjimų tarybos, mokiniams gali būti siūlomos skirtingos mokėjimo priemonės, atsižvelgiant į jų poreikius. Šiuo metu populiariausios priemonės yra mokėjimo kortelės arba elektroninės piniginės, kurias galima integruoti į specialius laikrodukus arba elektroninį mokinio pažymėjimą. Elektroninėms piniginėms reikalinga infrastruktūra yra uždara – su jomis galima atsiskaityti tik specialiai pritaikytose vietose, pavyzdžiui, ugdymo įstaigų valgyklose.
Mokėjimo kortelių naudojimą palaiko 82 proc. mokinių ir 41 proc. tėvų, o elektroninės piniginės naudojimą – 16 proc. mokinių ir 49 proc. tėvų.
Mokėjimų taryba pastebėjo, kad elektronines pinigines galima integruoti į elektroninius mokinio pažymėjimus, kurie skatina įvairių mokiniams teikiamų paslaugų skaitmeninimą. Į minėtus pažymėjimus galima integruoti įvairias funkcijas – atsiskaitymams negrynaisiais pinigais pritaikytas elektronines pinigines, viešojo transporto paslaugas, bibliotekos kortelę, praėjimo į ugdymo įstaigų kontrolę, neformaliojo vaikų švietimo paslaugas ir taip toliau.
Tikslo įgyvendinimui Mokėjimų taryba pateikė keturias pagrindines rekomendacijas. Pirmoji – ugdymo įstaigų valgyklose diegti atsiskaitymams negrynaisiais pinigais pritaikytą infrastruktūrą. Antroji – supaprastinti atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonių įsigijimą asmenims iki 18 metų. Trečioji – mažinti atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonių kainas nepilnamečiams. Ir ketvirtoji – lavinti praktinius mokinių finansinio raštingumo įgūdžius.
Mokėjimo taryba taip pat nustatė tris rinkai aktualiausias atvirosios bankininkystės taikymo sritis: vertinant klientų kreditingumą, kovai su sukčiavimu ir vykdant pinigų plovimo prevenciją, ugdant asmeninių finansų analizės ir valdymo įgūdžius.
„Atviroji bankininkystė padės didinti konkurenciją, kurti naujas finansines paslaugas, gerinti klientų patirtį. Mokėjimų taryba įvardijo daugiausia potencialo turinčius panaudojimo atvejus, todėl raginame rinką nesustoti ir tęsti jau pradėtą darbą – kooperuotis ir kurti atvirąja bankininkyste paremtas paslaugas“, – pranešime teigė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Atviroji bankininkystė – finansinės informacijos, reikalingos finansiniams produktams ir paslaugoms kurti, dalijimosi sistema, pagrįsta atvirojo ryšio sąsaja. Atviroji bankininkystė grindžiama modeliu, kai prieiga prie institucijos klientų duomenų ar paslaugų suteikiama iš anksto nustatytomis sąlygomis visoms nustatytus reikalavimus atitinkančioms institucijoms – trečiosioms šalims, nors tokia prieiga gali būti suteikiama ir dvišalio susitarimo pagrindu.
Mokėjimų taryba įkurta 2017 metų pabaigoje, siekiant sustiprinti dialogą tarp mokėjimo paslaugų teikėjų, mokėjimo paslaugų naudotojų, reguliuotojų ir akademikų atstovų, plėtojant Lietuvos mokėjimų rinką. Taryba įsteigta Finansų ministerijos ir Lietuvos banko iniciatyva.
