Kaip ši politika pasireiškia ir kokį poveikį turi smulkiajam verslui, komentuoja mokesčių teisės ekspertas, „ConsulTax“ vadovauajntis partneris, Albertas Kručkauskas.
VMI nesuteikia protingo laikotarpio mokesčiams sumokėti
Pasak A.Kručkausko stebima tendencija, jog VMI pradėjo itin griežtai reaguoti į mokestinių nepriemokų išieškojimą:
„Iki šiol buvo suteikiamas protingas laikas mokesčiams sumokėti, dabar deklaravus mokesčius ir laiku jų nesumokėjus, įmonės jau kitą dieną gali patirti nepriemokos išieškojimo priemones: skola gali būti nurašyta iš banko sąskaitos, o jei lėšų nepakanka, netrukus perduota išieškoti antstoliams.“
Iš esmės toks elgesys tolygus smuklaus verslo žlugdymui: „Smulkaus verslo atstovams apyvartinės lėšos yra gyvybiškai būtinos, dažniausiai tai, ką užsidirba, jie tuoj pat investuoja atsiskaitymui už prekes ar paslaugas bei darbuotojų atlyginimų išmokėjimui. Tad nesuteikus protingo laikotarpio mokesčiams sumokėti, smulkaus verslo savininkai yra priversti bent laikinai sustabdyti savo veiklą, nes apyvartinės lėšos yra nurašomos VMI“, – teigia A.Kručkauskas.
Sudaryti mokestines paskolas tapo beveik neįmanoma
Stebima tendencija, jog VMI mokestines paskolas suteikia tik tais atvejais, kai su laikinais finansiniais sunkumais susidūrę mokesčių mokėtojai sutinka nedelsiant pradėti mokėti nepriemoką dalimis ir pasiūlo skolos mokėjimo užtikrinimą (pvz. turto įkeitimą).
Tuo tarpu skolos mokėjimo atidėjimai taikomi itin retai. Anot A.Kručkausko, šiuo metu praktika tokia, jog VMI pradeda mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, nepaisydama to, kad mokesčių mokėtojas pateikė prašymą skolą atidėti ar išdėstyti dalimis: „Mokesčių mokėtojui pateikus prašymą sudaryti mokestinę paskolą, kol toks prašymas nagrinėjamas, mokesčių administratorius aktyviai stengiasi skolą nurašyti iš sąskaitų bankuose.
VMI sukuria tokią situaciją, kai mokestinės procedūros dėl skolų išdėstymo negali būti pradėtos iki tol, kol neatsiras skola biudžetui, o jai atsiradus, nesuteikia mokėtojui net trumpo laiko pateikti prašymą tokioms procedūroms pradėti.“
Įsiskolinimas valstybės biudžetui tolygu kriminaliniam nusikaltimui?
Pastaruoju metu VMI, kartu su teisėsaugos institucijomis (dažniausia FNTT), yra linkusios kriminalizuoti atvejus, kai mokesčių mokėtojai vengia atsiskaityti su biudžetu. Stebima praktika, kai dėl mokestinės skolos nesumokėjimo VMI kreipiasi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl skolininko nesąžiningumo, nusikalstamo bankroto, mokesčių, nesumokėjimo ar net sukčiavimo. Anksčiau buvo įprasta taikyti administracinę atsakomybę – už atsiskaitymų tvarkos pažeidimus.
Pasak A.Kručkausko tokia praktika prilygsta manipuliavimui teisės aktais: „Teisės aktai nepasikeitė, o mokesčių administratorius bando savarankiškai keisti tų pačių situacijų teisinį vertinimą, jas kriminalizuojant. Dėl tokių veiksmų verslas praranda teisinį apibrėžtumą ir finansinį tikrumą. Be to, esant tokiai VMI politikai, mokesčių mokėtojams padidėja rizika ne tik patirti baudžiamojo persekiojimo priemones, bet ir patekti į VMI formuojamus nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašus, kas suvaržys galimybes ateityje dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar gauti valstybės paramą.“
Išeitis – iš anksto ruošti skolos atidėjimo planą
Apibendrindamas dabar VMI taikomą skolų išieškojimo politiką, mokesčių teisės ekspertas A.Kručkauskas naudoja terminą „išlieka tik stipriausi“: „Verslui, kuris laikinai patiria finansinius sunkumus, dabartinė VMI skolų išieškojimo politika yra pražūtinga. Vienintelė išeitis, norint ir toliau vykdyti veiklą, yra ruoštis mokestinės skolos atidėjimo veiksmams dar iki sueis mokesčių mokėjimo terminas. Tai apima tam tikrų prašymų ir dokumentų parengimą, bet taip pat ir strategavimą dėl mokėjimų darbuotojams, tiekėjams ir kitiems eiliškumo.“
